Želvė (2) žr. rudmėsė želv|ys, ~ė dkt. (4) 1. jaunas, nesuaugęs medis: ž. karklas. 2. prk. tvirtas žmogus: vyras tvirtas - ž. tokie ~iai buvo, o jau kapuose guli. 3. šnek. žėlūnas: su skutimu jam
didelės bėdos nebuvo - jis ne koks ž.
žiūrėk {rudmėsė}
