Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
$3488 x 0.04% =,
eurosol solarreinigung,
hln,
??????j,
where am i in the quee,
0656396294100 wem gehört,
verivox,
????? ? ????,
tunisie europe,
hypertensie,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Lakštingalų g., Birštono m., Birštono sav.,
Lelijų g., Birštono m., Birštono sav.,
Mokyklos g., Birštono m., Birštono sav.,
Muziejaus g., Birštono m., Birštono sav.,
N. Silvanavičiaus g., Birštono m., Birštono sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Yra žemaūgių, vos iki 1 m užaugančių ir labai aukštų, 10–15 m medžių. Pastarosios tiks alėjoms, bet ne gyvatvorėms. Tokios yra vakarinės tujos koloniška aukštaūgė (Thuja occidentalis ‘Malonyana’), koloniška (T. occidentalis ‘Columna’) ir margašakė (T. occidentalis
‘Aureovariegata’) formos. Gyvatvorėms dažniausiai pasirenkamos vakarinės tujos formos ‘Danica’, ‘Ellwangeriana’, ‘Ericoides’, ‘Elegantissima’, ‘Globosa’, ‘Golden Globe’, ‘Umbraculifera’,
‘Woodwardii’. Tinka ir kitos rūšys. Margaspyglės ir geltonspyglės veislės yra šviesomėgės, o žaliosios pakenčia ir dalinį pavėsį. *Sodinti tujas galima ir pavasarį, ir rudenį. Atstumai tarp augalų – nuo 50 cm iki 1 m. Tai priklauso nuo to, kokio pločio bus pasirinktos
veislės laja. Vienalytei tankiai gyvatvorei sodinukai sodinami tankiau, kad augančios šakelės susilietų, o eilėse – 10–20 cm didesniais atstumais, kad kiekvienam pakaktų vietos. Karpymą tujos pakenčia neblogai, tik tai daryti reikia reguliariai. Negalima leisti joms kelerius metus
laisvai augti, o po to – staiga nupjauti didžiąją dalį viršūnės. Jei sodinukai auga labai nevienodai, aukštesniųjų viršūnes patrumpinkite, vietoje jų palikdami pakaitines šonines šakas. Tujos auga lėtai, jų sodinukai brangoki. Dauginamos žaliais ūgliais, rečiau – sėklomis. Dauguma
atsparios žiemos šalčiams (ypač jei sodinukai išauginti Lietuvoje), užterštam miesto orui. Mėgsta vidutinio drėgnumo derlingą priemolį ir lengvesnes, bet puveningas dirvas. Gyvatvorei numatytoje vietoje žemę paruoškite labai kruopščiai. Daugiau informacijos apie gyvatvores, jų
auginimą ir priežiūrą galite rasti žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 18 – „Gyvatvorės“.
|
|
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Kaip ir puskiparisiai, kuklesne rūšių, bet nemenka veislių gausa pasižyminti kiparisinių šeimos gentis. Didžiosios ir vakarinės tujos Lietuvoje auga aukštais medžiais, kitų rūšių medeliai – nedideli. Veislės skiriasi tiek aukščiu, tiek lajos forma, tiek tankumu, spalva, spyglių pavidalu. Tujas
auginti nesunku: jos nereiklios aplinkos sąlygoms, pakankamai atsparios žiemai, ligoms ir kenkėjams, pakančios karpymui, lengvai dauginamos sėklomis bei auginiais. Žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 56 – „Spalvingieji spygliuočiai“ rasite daygiau informacijos apie
šias tujų rūšis: didžioji tuja, korėjinė tuja, vakarinė tuja.
|
|
|
|
|