VIRŽIS (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti pagal keturnarius vainikėlius ir ilgas keturnares taureles. Gerai auga rūgščiame (pH 4,5–6), lengvame, vidutinio derlingumo, drėgname dirvožemyje, atviroje vietoje ir nedidelėje unksmėje. Žiemos šalčius ištveria lengvai, tipinės rūšies kartais nušąla metūgliai. Veisles reikėtų lengvai pridengti eglišakėmis, ypač kol jaunos. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 - „Visžaliai augalai“.
 
Daugiau apie spalvinguosius lapuočius galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 52 – „Spalvingieji lapuočiai“.
Kaip džiovinti viržius ir panudoti sausoms puokštėms skaitykite žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. – „Augalai sausoms puokštėms“.