Enciklopedija
Patyręs
|
Dalacin C 150mg kapsulės N16
Dalacinas C Klindamicinas Sudėtis Dalacino C kapsulės (75 mg) Kapsulėje yra 75 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino,
natrio indigotino disulfonato ir želatinos. Dalacino C kapsulės (150 mg) Kapsulėje yra 150 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino, natrio indigotino disulfonato, titano dioksido ir
želatinos. Dalacino C kapsulės (300 mg) Kapsulėje yra 300 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino, natrio indigotino disulfonato, titano dioksido ir želatinos. Dalacino C sirupas (75 mg/5
ml) 5 ml sirupo yra 75 mg klindamicino (klindamicino palmitato hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: sacharozės, etilparabeno (0,6 mg), poloksamero-188, harmoningo vyšnių skonio felkofikso Nr. 770, dimetikono ir išgryninto vandens. Dalacino C sterilus tirpalas (150 mg/ml) 1 ml yra
150 mg klindamicino (klindamicino fosfato pavidalu) bei kitų medžiagų: benzilo alkoholio (9 mg), dinatrio edetato ir injekcinio vandens. Vaisto formos, vartojimo būdai ir pakuotės Geriamosios vaisto formos Kapsulės Pakuotėje yra 24 arba 100 kapsulių po 75 mg. Pakuotėje yra 8, 16,
100 arba 500 kapsulių po 150 mg. Pakuotėje yra 16, 100 arba 500 kapsulių po 300 mg. Sirupas Buteliuke yra 80 ml (sumaišius taip, kad koncentracija būtų 75 mg/5 ml). Į veną ir į raumenis vartojama vaisto forma Injekcinis tirpalas Pakuotėje yra 1 ampulė (2 ml). Pakuotėje
yra 1 ampulė (4 ml). Pakuotėje yra 1 ampulė (6 ml). Savybės Mikrobiologinės savybės Šio vaisto veiklioji medžiaga – klindamicinas. Tai pusiau sintetinis antibiotikas, kuris gaminamas iš linkomicino, 7-(R) hidroksilo grupę pakeičiant 7-(S) chloro
atomu. Klindamicinas gali veikti baktericidiškai arba bakteriostatiškai, priklausomai nuo jo koncentracijos ir mikroorganizmo jautrumo. Nustatyta, kad in vitro klindamicinas veikia izoliuotus mikroorganizmus, kurie nurodyti žemiau. 1. Aerobiniai gramteigiami kokai · Staphylococcus
aureus. · Staphylococcus epidermidis (penicilinazę gaminantys ir jos negaminantys štamai). Kai kurie stafilokokų štamai, iš pradžių buvę atsparūs eritromicinui in vitro, greitai tapo atsparūs ir klindamicinui. · Streptokokai (išskyrus S. faecalis). · Pneumokokai. 2. Anaerobinės
gramneigiamos bacilos · Bacteroides rūšys (įskaitant B. fragilis ir B. melaninogenicus grupes). · Fusobacterium rūšys. 3. Anaerobinės gramteigiamos sporų nesudarančios bacilos · Propionibacterium. · Eubacterium. · Actinomyces rūšys. 4. Anaerobiniai ir
mikroaerofiliniai gramteigiami kokai · Peptococcus rūšys. · Peptostreptococcus rūšys. · Mikroaerofiliniai streptokokai. · Klostridijos. Klostridijos yra atsparesnės klindamicinui negu dauguma anaerobų. Dauguma Clostridium perfringens yra jautrios, tačiau kitos rūšys, pavyzdžiui,
C. sporogenes ir C. tertium dažnai būna atsparios klindamicinui, todėl klostridijų jautrumą reikėtų ištirti. 5. Kiti mikroorganizmai: Chlamydia trachomatis, Toxoplasma gondii, Plasmodium falciparum, Pneumocystis carinii (klindamicinas vartojamas kartu su primachinu), Gardnerella vaginalis,
Mobiluncus mulieris, Mobiluncus curtisii, Mycoplasma hominis. Atsparūs klindamicinui dažniausiai būna šie mikroorganizmai: · aerobinės gramneigiamos bacilos; · Streptococcus faecalis; · Nocardia rūšys; · Neisseria meningitidis; · meticilinui atsparūs Staphylococcus
aureus štamai ir Haemophilus influenzae štamai (priklausomai nuo vietovės, kur pasireiškia atsparumas antibiotikams). Nustatytas mikroorganizmų kryžminis atsparumas linkomicinui ir klindamicinui. Pastebėtas antagonizmas tarp klindamicino ir eritromicino. Klindamicino hidrochloridas
aktyvus tiek in vivo, tiek in vitro, tačiau klindamicino fosfatas ir klindamicino palmitatas jokio poveikio in vitro nesukelia. In vivo abi pastarosios medžiagos greitai hidrolizuojamos, susidaro aktyvi bazė. Farmakokinetika Rezorbcija Geriamasis klindamicinas rezorbuojasi greitai ir
beveik visas (90 proc.). Suaugusiam žmogui išgėrus 150 mg klindamicino, didžiausia koncentracija serume (2,5 mg/ml) susidaro po 45 min. Koncentracija serume po 3 val. būna 1,5 mg/ml, po 6 val. – 0,7 mg/ml. Vartojant klindamicino palmitatą, didžiausia koncentracija serume susidaro po tiek pat laiko
kaip vartojant klindamicino hidrochloridą. Vaikams buvo duodama gerti 2, 3, ir 4 mg/kg klindamicino palmitato kas 6 val. Po pirmojo vartojimo didžiausia koncentracija serume (atitinkamai 1,2, 2,2 ir 2,4 mg/ml) susidarydavo praėjus 60 min. Pusiausvyrinė koncentracija susidarydavo po penktosios dozės.
Ilgiau dozuojant šį vaistą tokia tvarka, didžiausia koncentracija serume turėtų būti atitinkamai 2,5, 3 ir 3,8 mg/ml. Maistas neturi reikšmingos įtakos rezorbuojamam išgerto klindamicino kiekiui, tačiau gali šiek tiek sulėtinti rezorbcijos greitį. Sušvirkštus 600 mg klindamicino fosfato į raumenis,
didžiausia koncentracija serume (9 mg/ml) susidaro po 1-3 val. Infuzavus 300 mg per 10 min. ir 600 mg per 20 min. į veną, didžiausia koncentracija serume (atitinkamai 7 mg/ml ir 10 mg/ml) susidaro infuzijos pabaigoje. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodytos vidutinės didžiausios koncentracijos serume
vartojant klindamicino fosfatą. Klindamicino koncentracija serume išlieka didesnė negu MSK in vitro daugumai jautrių mikroorganizmų, kai šis vaistas vartojamas kas 8-12 val. (suaugusiems), kas 6-8 val. (vaikams) arba nepertraukiamos infuzijos į veną būdu. Stabili koncentracija susidaro po trečiosios
dozės. Pasiskirstymas 40-90 proc. pavartoto vaisto prisijungia prie plazmos baltymų. Geriamojo klindamicino akumuliacijos nepastebėta. Klindamicinas lengvai patenka į daugelį organizmo skysčių ir audinių. Vaisto koncentracija kauliniame audinyje sudaro 20-75 proc. (vidutiniškai 40 proc.)
esančios serume, motinos piene atitinkamai – 50-100 proc., sąnariniame skystyje – 50 proc., skrepliuose – 30-75 proc., pilvaplėvės skystyje – 50 proc., vaisiaus kraujyje – 40 proc., pūliuose – 30 proc., pleuros skystyje – 50-90 proc. Į smegenų skystį klindamicino nepatenka (net sergant
meningitu). Biotransformacija Klindamicino pusperiodis – maždaug 1,5-3,5 val. Kai inkstų ar kepenų funkcija labai sutrikusi, jis būna šiek tiek ilgesnis. Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio laipsnio inkstų ar kepenų nepakankamumu, šio vaisto dozavimo koreguoti nereikia. Palyginti
didelė klindamicino dalis metabolizuojama. Išsiskyrimas Mikrobiologiškai aktyvios formos kiekis šlapime sudaro 10-20 proc., išmatose – maždaug 4 proc. Likusioji dalis išsiskiria biologiškai neaktyvių metabolitų pavidalu. Daugiausia šio vaisto su tulžimi patenka į
išmatas. Indikacijos Nustatyta, kad klindamicinas yra veiksmingas gydyti žemiau nurodytoms infekcijoms, sukeltoms jautrių anaerobinių bakterijų, jautrių gramteigiamų aerobinių bakterijų (streptokokų, stafilokokų, pneumokokų) štamų ar jautrių Chlamydia trachomatis
štamų. 1. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: tonzilitas, faringitas, sinusitas, vidurinis otitas, skarlatina. 2. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos: bronchitas, pneumonija, empiema ir plaučių abscesas. 3. Odos ir minkštųjų audinių infekcijos: spuogai, šunvotės, celiulitas,
impetiga, abscesai ir žaizdų infekcijos, taip pat jautrių mikroorganizmų sukeltos specifinės odos ir minkštųjų audinių infekcijos (rožė, paronichija, panaricijus). 4. Kaulų ir sąnarių infekcijos: osteomielitas ir sepsinis artritas. 5. Ginekologinės infekcijos: endometritas, celiulitas,
makšties skliauto infekcija, kiaušintakių ir kiaušidžių abscesas, salpingitas, uždegiminė dubens liga (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų bakterijų spektrą). Nustatyta, kad, sergant Chlamydia trachomatis sukeltu cervicitu, monoterapija klindamicinu yra veiksminga sukėlėjams
sunaikinti. 6. Vidinės pilvo infekcijos: peritonitas ir pilvo abscesas (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų aerobų spektrą). 7. Septicemija ir endokarditas. Kai kuriais atvejais klindamicinas buvo veiksmingas endokarditui gydyti (kai in vitro buvo nustatyta, kad serume
susidarančios šio vaisto koncentracijos sukėlėją veikia baktericidiškai). 8. Dantų infekcijos: periodonto abscesas ir periodontitas. 9. Toksoplazmų sukeltas encefalitas pacientams, sergantiems AIDS. Nustatyta, kad klindamicinas, vartojamas kartu su pirimetaminu, yra veiksmingas
pacientams, kurie įprastinio gydymo netoleruoja. 10. Pneumocystis carinii sukelta pneumonija pacientams, sergantiems AIDS. Klindamicino galima skirti kartu su primachinu, jei įprastinio gydymo pacientas netoleruoja, arba jei įprastinis gydymas nepakankamai veiksmingas. Nustatyta, kad
klindamicino fosfatas, vartojamas kartu su aminoglikozidų grupės antibiotiku (pvz., gentamicinu ar tobramicinu) yra veiksmingas peritonito ir vidinio pilvo absceso profilaktikai, kai įvyksta žarnos perforacija, arba kai į pilvaplėvės ertmę bakterijų patenka dėl traumos. Šiek tiek duomenų, gautų
nekontroliuojamais tyrimais (jų metu klindamicino buvo skiriama įvairiomis dozėmis), rodo, kad 20 mg/kg geriamoji ar parenteralinė paros dozė, vartojama bent 5 dienas, yra naudingas alternatyvinis būdas (monoterapijai arba kartu su chininu ar amodiachinu) daugeliui vaistų atspariai Plasmodium
falciparum infekcijai gydyti. Tyrimais in vitro nustatyta, kad klindamicinui jautrūs yra B. melaninogenicus, B. disiens, B. bivius, Peptostreptococcus rūšys, G. vaginalis, M. mulieris, M. curtisii ir Mycoplasma hominis. Dozavimas ir vartojimas Dozavimas ir vartojimo
būdas priklauso nuo infekcijos sunkumo, paciento būklės ir sukėlėjo jautrumo. Klindamicino fosfato dozavimas suaugusiems (į raumenis ar į veną) Įprastinė klindamicino fosfato paros dozė vidinėms pilvo infekcijoms, moters dubens infekcijoms ir kitoms komplikuotoms ar sunkioms infekcijoms
gydyti – 2400-2700 mg (padalijama į 2, 3 ar 4 lygias vienkartines). Mažiau komplikuotoms infekcijoms, sukeltoms jautresnių mikroorganizmų, gydyti gali būti veiksmingos mažesnės šio vaisto dozės, pavyzdžiui, 1200-1800 mg per dieną (padalijama į 3-4 lygias vienkartines). Sėkmingai vartojamos iki
4800 mg paros dozės. Į raumenis nerekomenduojama švirkšti didesnės kaip 600 mg vienkartinės dozės. Klindamicino fosfato dozavimas vaikams nuo vieno mėnesio amžiaus (į raumenis ar į veną) Paros dozė – 20-40 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines. Klindamicino fosfato dozavimas
naujagimiams iki vieno mėnesio amžiaus Paros dozė – 15-20 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines. Mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams gali būti tikslinga šio vaisto skirti mažesnėmis dozėmis. Geriamųjų klindamicino hidrochlorido kapsulių dozavimas suaugusiems Paros dozė –
600-800 mg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines. Geriamojo klindamicino palmitato tirpalo ir geriamųjų klindamicino hidrochlorido kapsulių dozavimas vaikams nuo vieno mėnesio amžiaus 1. Paros dozė – 8-25 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines. 2. Vaikams, kurių svoris £
10 kg, minimali rekomenduojama klindamicino palmitato dozė yra pusė arbatinio šaukštelio (37,5 mg) tirpalo tris kartus per dieną. Jei infekciją sukėlė b hemoliziniai streptokokai, gydymas turi trukti bent 10 dienų. Norint išvengti stemplės suerzinimo, klindamicino hidrochlorido kapsulė
užgeriama pilna stikline vandens. Uždegiminės dubens ligos ir Chlamydia trachomatis sukeltos gimdos kaklelio infekcijos gydymas 1. Uždegiminės dubens ligos stacionarinis gydymas Vartojama 900 mg klindamicino fosfato į veną kas 8 val. kartu su intraveniniu antibiotiku, veikiančiu reikiamą
gramneigiamų aerobų spektrą, pavyzdžiui, gentamicinu (pastarojo pradinė dozė – 2 mg/kg, vėliau, jei inkstų funkcija normali, skiriama 1,5 mg/kg kas 8 val.). Šie vaistai vartojami į veną bent keturias dienas ir bent 48 val. po to, kai būklė pagerėja. Vėliau geriama 450 mg klindamicino hidrochlorido
kas 6 val. (viso gydymo trukmė – 10-14 dienų). 2. Chlamydia trachomatis sukeltas cervicitas Geriama 450 mg klindamicino hidrochlorido keturis kartus per dieną, 10-14 dienų. Toksoplazmų sukeltas encefalitas pacientams, sergantiems AIDS Vartojama po 600-1200 mg intraveninio
klindamicino fosfato arba geriamojo klindamicino hidrochlorido kas 6 val., dvi savaites. Vėliau geriama po 300-600 mg kas 6 val. Įprastinė gydymo trukmė – 8-10 savaičių. Kartu 8-10 savaičių geriama 25-75 mg pirimetamino per dieną. Jei pirimetamino dozė didelė, kartu reikėtų skirti folino rūgšties
(10-20 mg per dieną). Pneumocystis carinii sukelta pneumonija pacientams, sergantiems AIDS Vartojama 600-900 mg klindamicino fosfato kas 6 val. ar 900 mg kas 8 val. į veną, arba geriama 300-450 mg klindamicino hidrochlorido kas 6 val. Gydymo trukmė – 21 diena. Kartu 21 dieną geriama 15-30 mg
primachino vieną kartą per dieną. Ūminio streptokokų sukelto tonzilito ar faringito gydymas Geriamos klindamicino hidrochlorido kapsulės (300 mg du kartus per dieną). Gydymo trukmė – 10 dienų. Skiedimas ir infuzavimo greitis Klindamicino koncentracija infuziniame tirpale neturėtų
būti didesnė kaip 18 mg/ml. Infuzijos greitis neturėtų būti didesnis kaip 30 mg/min. Įprastiniai infuzijos greičiai nurodyti žemiau: Nerekomenduojama iš karto infuzuoti daugiau kaip 1200 mg per valandą. Kontraindikacija Dalacino C vartoti negalima, jei klindamicinas ar
linkomicinas anksčiau buvo sukėlęs padidėjusio jautrumo reakciją. Nepageidaujami poveikiai 1. Poveikiai virškinimo traktui Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas (žr. skirsnyje “Specialiosios atsargumo priemonės”) ir (vartojant geriamuosius preparatus)
ezofagitas. 2. Padidėjusio jautrumo reakcijos Buvo atvejų, kai, vartojant šį vaistą, atsirado bėrimas dėmelėmis ir mazgeliais bei dilgėlinė. Dažniausiai atsiranda išplitęs lengvas ar vidutinio laipsnio tymus primenantis odos bėrimas. Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant klindamiciną,
atsirado daugiaformė eritema, kai kuriais atvejais primenanti Stiveno-Džonsono sindromą. Aprašyti keli anafilaktoidinių reakcijų atvejai. 3. Poveikiai kepenims Buvo atvejų, kai, vartojant klindamiciną, atsirado gelta ir kepenų funkcijos rodiklių anomalijų. 4. Poveikiai odai ir
gleivinei Aprašyta niežėjimo, vaginito ir retų eksfoliacinio dermatito bei dermatito su pūslelėmis ir pūslėmis atvejų. 5. Poveikiai hemopoezei Buvo trumpalaikės neutropenijos (leukopenijos) ir eozinofilijos atvejų bei agranulocitozės ir trombocitopenijos atvejų. Nė vienu iš šių atvejų
nepavyko nustatyti, kad klindamicinas buvo tiesioginė šių sutrikimų priežastis. 6. Poveikiai širdies ir kraujagyslių sistemai Buvo atvejų, kai, klindamiciną vartojant per dideliu greičiu į veną, pasireiškė hipotenzija, sustojo širdies ir plaučių veikla (žr. skirsnyje “Dozavimas ir
vartojimas”). 7. Lokalios reakcijos Buvo atvejų, kai po injekcijos į raumenis atsirado lokalus suerzinimas ir skausmas, susiformavo abscesas, o po injekcijos į veną – tromboflebitas. Šios reakcijos būna silpnesnės ir pasireiškia rečiau, kai klindamicino švirkščiama giliai į raumenis ir kai
nenaudojama paliekamųjų kateterių. Specialiosios atsargumo priemonės Injekcinės šio vaisto formos sudėtyje yra benzilo alkoholio. Pastebėtas ryšys tarp benzilo alkoholio vartojimo ir mirtino “oro gaudymo” sindromo neišnešiotiems naujagimiams. Buvo atvejų, kai, vartojant klindamiciną
(kaip ir beveik visus kitus antibiotikus), pasireiškė sunkus kolitas (jis gali baigtis mirtimi). Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas yra liga, kurios klinika įvairuoja nuo lengvo vandeningo viduriavimo iki sunkaus nepaliaujamo viduriavimo, leukocitozės, karščiavimo ir stiprių spazminių pilvo
skausmų, kai pacientas gali tuštintis krauju ir gleivėmis. Tinkamai negydoma ši liga gali progresuoti ir sukelti peritonitą, šoką bei toksinį gaubtinės žarnos išsiplėtimą. Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas paprastai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais. Diagnozę gali pagrįsti
endoskopijos būdu nustatytas pseudomembraninis kolitas, išmatų pasėlyje selektyvioje terpėje išauginta Clostridium difficile ir išmatų mėginyje rastas Clostridium difficile toksinas (toksinai). Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas gali pasireikšti juos vartojant ar net 2-3 savaites po to.
Senyvo (vyresnio kaip 60 metų) amžiaus ir (ar) nusilpusiems pacientams šios ligos eiga gali būti sunkesnė. Jei pasireiškia lengvas su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas, klindamicino vartojimą rekomenduojama nutraukti. Be to, rekomenduojama gydyti kolestipolio ir cholestiramino dervomis, kadangi
nustatyta, kad šie vaistai prijungia toksiną in vitro. Rekomenduojama kolestipolio dozė – 5 g tris kartus per dieną, cholestiramino – 4 g tris kartus per dieną. Jei pasireiškia sunkus su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas, reikia papildyti skysčių, elektrolitų ir baltymų kiekį. Tyrimai rodo,
kad pagrindinė su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis yra klostridijų (ypač Clostridium difficile) gaminamas toksinas ar toksinai. Jų duomenimis, toksigeninė Clostridium dažniausiai būna jautri vankomicinui in vitro. Vartojant 125-500 mg vankomicino keturis kartus per dieną, išmatose
toksino greitai neberandama, kartu kliniškai praeina viduriavimas. Retais atvejais kolitas gali atsinaujinti baigus vartoti vankomiciną. Cholestiramino ir kolestipolio dervos prijungia vankomiciną in vitro, todėl, jei šie vaistai vartojami kartu, juos tikslinga gerti skirtingu metu. Galimas
alternatyvus gydymas – gerti 25000 vienetų bacitracino keturis kartus per dieną, iš viso 7-10 dienų. Reikėtų nevartoti vaistų, kurie sukelia stazę žarnose. Pacientams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis, ypač kolitu, klindamicino skiriama atsargiai. Reikiamo klindamicino kiekio į
smegenų skystį nedifunduoja, todėl meningitui gydyti šis vaistas nevartojamas. In vitro tarp klindamicino ir eritromicino pastebėtas antagonizmas, kuris gali būti kliniškai reikšmingas, todėl šių vaistų nereikėtų vartoti kartu. Jei klindamicinas vartojamas ilgai, reikėtų tikrinti kepenų ir
inkstų funkcijas. Vartojant klindamicino fosfatą, gali įsivyrauti nejautrūs mikroorganizmai, ypač mieliniai grybeliai. Klindamicino fosfato nereikėtų neskiesto švirkšti į veną boliusu. Šis vaistas infuzuojamas ne greičiau kaip per 10-60 min., kaip nurodyta skirsnyje “Dozavimas ir
vartojimas”. Nustatyta, kad klindamicinas blokuoja nervinio impulso perdavimą raumenims, todėl gali sustiprinti kitų mioneuralinių sinapsių blokatorių poveikį. Atsižvelgiant į tai, kartu su tokias vaistais klindamicinas vartojamas atsargiai. Asmenims, kuriems diagnozuota atopija,
klindamicino fosfato skiriama atsargiai. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, klindamicino dozės koreguoti nereikia. Pacientų, sergančių vidutinio laipsnio ar sunkiu kepenų nepakankamumu, organizme klindamicino pusperiodis yra ilgesnis, tačiau farmakokinetikos tyrimas parodė, kad kas 8
val. vartojamas klindamicinas tokių žmonių organizme kaupiasi retais atvejais. Dėl to manoma, kad kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams mažinti klindamicino dozių nebūtina. Nesuderinamumas Fizinėmis savybėmis su klindamicino fosfatu nesuderinami šie vaistai: ampicilinas, natrio
fenitoinas, barbitūratai, aminofilinas, kalcio gliukonatas ir magnio sulfatas. Nustatyta, kad fizinėmis ir cheminėmis savybėmis klindamicino fosfatas vandeniame 5 proc. dekstrozės tirpale ar injekciniuose natrio chlorido tirpaluose suderinamas su šiais antibiotikais (kai yra dažniausiai
vartojamos jų koncentracijos): amikacino sulfatu, aztreonamu, cefamandolio nafatu, natrio cefazolinu, natrio cefotaksimu, natrio cefoksitinu, natrio ceftazidimu, natrio ceftizoksimu, gentamicino sulfatu, netilmicino sulfatu, piperacilinu ir tobramicinu (stabilumas išlieka bent 24 val.). Vaistų
mišinių suderinamumas ir stabilumo trukmė yra įvairūs (priklauso nuo koncentracijos ir kitų sąlygų). Nėštumas ir laktacija Nenustatyta, ar saugu vartoti šį vaistą nėštumo metu. Nustatyta, kad klindamicino išsiskiria į motinos pieną (koncentracija jame būna 0,7-3,8
mg/ml). Sąveika Pastebėtas antagonizmas tarp klindamicino ir eritromicino in vitro. Laikymas Laikyti kontroliuojamoje kambario temperatūroje (20-25°C). Tinkamumo laikas (mėnuo ir metai) nurodytas ant pakuotės, po EXP [EXP (angl. expiry date) – data, iki kurios galima
vartoti]. Įsigijimo tvarka Įsigyjama tik pateikus gydytojo receptą. Gamintojas Pfizer Manufacturing Belgium N.V. Rijksweg 12, 2870 Puurs, Belgija Rinkodaros teisės savininkas Pfizer Europe MA EEIG Ramsgate Road,
Sandwich, Kent, CT13 9NJ, Jungtinė Karalystė
|