Aliatỹvas [lot. allatus — atneštas], pašalio einamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas artėja prie to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., eiti žmoniump, važiavo daktarop; dab. liet. kalboje δ išnykęs, pasitaiko tik suprieveiksmėjusių jo formų,
pvz., galop, rudeniop.