intercèsija [lot. intercessio— priešinimasis; laidavimas]: 1. sen. romos aukštų pareigūnų, pvz., konsulo, teisė sustabdyti kitų pareigūnų nutarimus ir veiksmus; 2. civilinėje teisėje — įsikišimas į bylą; (prisiėmimas svetimos skolos, laidavimas ar
pan.).