Tirpyti

Tirpyti

Tirpyti, tirpo, tirpė prž. tirpti;
tirpdyti, tirpinti: puodelis taukams t. tirpymas (1) : vaško t. tirp|ti, ~sta, ~o
1. tirpiniui tolygiai pasiskirstyti tirpiklyje: cukrus, druska ~sta vandenyje.
2. lydytis, leistis: sniegas ~sta saulėje.
3. prk. dilti, nykti, dingti: minia pamažu ~o. jo rankose darbas ~te ~sta(greitai padaromas).sausainiai ~te ~sta nuo stalo (greit suvalgomi).
4. stirti, stingti (apie kūną): rankos ~sta nuo nešimo.
5. prk. nerimti, labai norint: vaikas net ~sta, pamatęs saldainius. ~imas (2) žiūrėk {tirpti}