Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
hln,
meine allianz,
ledgalys,
zwemles voor kinderen,
chiro tempo ekeren,
handyvertrag vergleich,
???? ???? ???,
cvrčkov*,
kreditkarte mit cashback,
cmb,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Žemdirbių g., Kauno m., Kauno m. sav.,
Žemynos g., Kauno m., Kauno m. sav.,
Žemoji g., Kauno m., Kauno m. sav.,
Žemuogių g., Kauno m., Kauno m. sav.,
Žemutinių Kaniūkų g., Kauno m., Kauno m. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2011.01.14 18:02 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Kernavė
Kernavė (3b), (miestelis) Širvintų (rajonas)
|
|
| | 2011.01.16 08:29 |
|
|
Žiniukė
Pradedantysis
|
Kernavė - mažas miestelis pietryčių Lietuvoje, Širvintų rajone (nuo jų nutolęs apie 19 km). Įsikūręs dešiniajame Neries krante, netoli Kernavės, dar vadinamu Pragarinės, ežero. Kernavė turi tik apie 300 gyventojų, bet yra seniūnijos centras, turi savo vėliavą, herbą.
Manoma, kad
pirmieji gyventojai į dabartines Kernavės terotorijas atkeliavo dar 9-8 tūkstantmetyje pr. m. e., tačiau tik pirmaisiais m. e. amžiais Pajautos slėnyje ėmėsi kurtis stambios gyvenvietės. Gynybinę funkciją atliko penki įtvirtinti piliakalniai, XIX a. gavę Pilies kalno, Aukuro kalno, Mindaugo kalno,
Lizdeikos kalno ir Kriveikiškio piliakalnio pavadinimus. XIII a. Kernavė, pagarsėjusi kaip pirklių ir amatininkų miestas, tapo vienu iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Šis miestas, klestėjimo laikais turėjęs apie 3-4 tūkst. gyventojų (maždaug dešimtkart daugiau, nei jų yra
dabar), laikomas pirmąja Lietuvos sostine.
1989 m., siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, Kernavėje ir jos apylinkėse, 196,2 ha teritorijoje, įsteigtas Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė
įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavė traukia lankytojus ne tik rezervato ekspozicija po atviru dangumi, bet ir įvairiomis šventėmis, festivaliais. Žymiausios iš jų - tai Rasos, arba Vasaros saulėgrįžos, šventė, minima birželio 23 d., ir Gyvosios archeologijos dienos,
vykstančios liepos pradžioje, kurių metu suteikiama puiki galimybė iš arti susipažinti su proistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais, senosios karybos menu.
|
|
|
|
|