tik paskaityk, ačiū

Mielas skaitytojau,
pirmiausia norėčiau tau padėkoti už tai, kad turi jėgų ir savo brangaus laiko skaityti šį laišką.
Taip pat norėčiau tave pasveikinti, kad šiandien rytą patekėjo saulė, kad kažkur laukymėje išdygo gėlė, kad kažkur pasaulyje gimė nauja gyvybė. Kaip yra smagu pasidžiaugti vasarą praskridusiu drugeliu, rudenį grybais pakvipusiu mišku, žiemą iškritusia pirmąją snaige ar pavasarį išsprogusiu medžio pumpurėliu. Ar tau niekad nekilo klausimas: kodėl Dievas mums davė tokį gražų pasaulį? Tu apsižvalgyk, mes turime visą jo meilę aplink mus, kiekvienoje žolytėje, gėlytėje ar net lietaus lašelyje. Kurdamas jis sudėjo visą save tam, kad paprasto žmogaus akys pastebėtų, rankos saugotų kiekvieną mažą padarėlį, o balsas skelbtų apie Dievo mažus stebuklus. Kiekvienas mažas gyvūnėlis ar žolelė yra didžiausia dovana pasauliui kurią galėjo suteikti Dievas. Per 5-ias dienas jis sukūrė tobulą pasaulį kiekvienam mažam gyvūnėliui, o šeštąją dieną Dievas sukūrė žmogų, kad jis valdytų šį pasaulį - tai buvo gera.
Aš atkeliavau iš praeities, iš ten kur žmogus saugojo ir tausojo gamtos duodamas gėrybes. Keliaudamas laiku stebėjau, kaip keitėsi žmogaus požiūris į gamtą. Kaip kiekvienas vabaliukas tapo nebesvarbus, kiekvienas medis ar gyvūnas nieko nebereiškia. Kai mes vartotojai tampame naikintojais.

Ar gali įsivaizduoti pasaulį be gamtos? Tai būtų tuščia dėmė. Niekam nereikalinga. Tavęs tikriausiai taip pat nebūtų. Norisi verkti vėl ir vėl girdint faktą, kad pasaulis žus. O ar žinai kodėl? Todėl kad mes esame ta problema. Dauguma žmonių net nesusimąsto apie tai. Visos ant šventos protėvių žemės paliktos šiukšlės keliauja tiesiai ant mūsų pečių. Tiesiai į mūsų širdis. Ir dėl to kenčiame mes patys. Kiekvieną dieną teršiame gamtą to nematydami. Su kiekviena minute mes padarome žalos sau ir savo žemei to tiesiog nesuvokdami. Kasame pievas ir laukus, kad nutiestume greitkelius. Šiomis dienomis pasaulis neįsivaizduojamas be automobilių. Kasdien reikia nuvykti į darbą ar parduotuvę ir atrodo, kad tas vienas automobilis nieko blogo nepadarys. Bet susimąsčius, kad pasaulyje yra begalės žmonių su nesibaigiančiais poreikiais, tai toji mintis gali šokiruoti. Ar bent įsivaizduoji kiek automobilių kurui skirta gaminti išsiliejusi nafta yra pražudžiusi gyvūnų? Kiekvieną kartą įvykus avarijoms, maži niekuo nekalti gyvūnėliai žūsta, augalai ir vabzdžiukai išnyksta akimirksniu. O ar bent pagalvojai kaip gamta nukenčia kol pas tave ant rašomojo stalo atsiranda popierius? Miškai yra kertami masiškai. Daug gyvūnų lieka benamiais ir tose vietose medžiams užaugti reikia labai daug laiko. Dabar kiekvienam žmogui reikalingi įvairiausi buities daiktai. Jiems gaminti statomi fabrikai kurie ypač daug teršia orą kuriuo mes kvėpuojame. O išmetamos dujos sudaro didelį sluoksnis aplink mūsų žemę, kuris neleidžia šilumai ištrūkti ir dėl to kenčia ledo pasaulis. Globalinis atšilimas yra didžiausia dabartinio pasaulio problema. Ištirpę ledynai gali užlieti visą pasaulį ir visus mus paskandinti. Į ežerus ir upes išpilamas elektrinių ir miesto kanalizacijų vanduo. Visi vandens gyventojai kaskart kenčia nuo nešvaraus ir pilno šiukšlių vandens. Tai kenkia netik mums bet ir visiem žemėje esantiems augalams bei gyvūnams. Jiems taip pat kaip ir mums reikia tinkamų sąlygų gyventi, kurti naujas kartas ir saugoti bei mylėti visą kas juos supa. Žmonės yra labai priklausomi nuo gamtos pasaulio. Nebus gamtos, tai nebus ir žmogaus.
Neškime žinią - pasaulis baigiasi. Šiame pasaulyje turime tik vieną išeitį. Tai susivienytį. Tik mąstant vienodai galime pasiekti daug. Galbūt ir išgelbėti mūsų nykstančią planetą. Galbūt visi vieną dieną pamiršime automobilius ir geriau pasirinksime dviratį. Gal net pasibaigus naftos amžiui pasirinksime elektra varomus automobilius. Pamąstysime apie šiukles gulinčias gatvėje, pakelsim jas. Perrušiavę gausime naujus, patvaresnius buities produktus. Uždarysime senus fabrikus kurie taip smarkiai žaloja žmogaus plaučius. Mažinsime miškų kirtimą, popieriaus ar kitų medinių daiktų produkciją. Pradėsime gyventi kaip mūsų protėviai, mylėdami, saugodami gamtos pasaulį. Vidinę ramybę gali atrasti būdamas gamtoje, poilsiaudamas. Nes mes turime saugoti tai kas mums yra suteikta iš Dievo rankų. Nuo pat pradžių jis suteikė mums namus gamtoje ir paliko juos saugoti bei prižiūrėti. Todėl mes turime nešioti ir skleisti kitiems šią atsakomybę, nes niekas kitas kaip tik žmonės neišaugos savo širdžių kaip gyvendami su gamta, o ne bandydami jos išvengti.



parašiau tai tikėdamasi, kad mano mintys neliks neperskaitytos

Sentimentalu ,ausminga ,gražiai skamba...Ir ,deja,tai tiesa...Bet, žmonija nebegrįš atgalios kelis šimtus metų. Nebevažinės arklių kinkiniais, lėtais traukiniais... Žmonės skuba uždirbti daugiau pinigų...Vieni, kad badu nemirt, kiti,kad būtų visko perteke.
Ir niekam nerūpi paprasti žmogeliai,vabalėliai, žolyneliai...
Ir žmonijos išnykimas pasaulio galingųjų nejaudina.Jie žino, kad pražus labai daug,bet ne visi-likusieji bus jiems vergai.
O visos siūlomos priemonės yra per mažai veiksmingos,kad galėtų ką nors pakeisti planetos agonijoje.
Žmoniją pražudys godulys, tinginystė,lengvo ir gero gyvenimo troškimas, malonumų paieškos.
Visi tik laksto po pasaulį to ieškodami,vieni kitus žudydami.Nenoriu būti blogų pranašu,bet,manau,kad paskutinį pasaulinį karą,kas nors,vistiek,sukels.

Kaip visuomet, viskas sumaišyta.
Tarkim, jei važinėti ne benzinu, bet elektra, o tą elektrą gaminti iš tos pačios naftos, anglių ar dujų - bendru pasauliniu mastu gamta teršiama dar labiau, juk dar reikia gaminti akumuliatorius ir labai teršti gamtą (Kinija toli ir mums nerūpi?), dėl akumuliatorių žaliavų žudomos ištisos tautos Afrikoje, gali būti, kiekvienam elektromobiliui pagaminti buvo nužudytas vienas negras, ten pat labai labai teršiama gamta (pasidomėkite, kas vyksta ličio žaliavų gavyboje). Ai, bet juk viskas toli ir mums nematyti, ar ne?
OK, kitoks pavyzdys - važinėti arkliais. Tačiau arklius reikia šerti, o mėšlas irgi yra tarša, kuri iš esmės duoda tą patį rezultatą. Penki milijardai arklių nėra tinkama išeitis.
Dar galima važinėti dviračiu, o gal tiesiog vaikščioti. Tačiau žmogui tam tikslui reikia daug "kuro", t.y. mitybos naudingumo koeficientas nėra aukštas, net ir pinigine verte važinėti dviračiu yra gerokai brangiau, nei automobiliu - maistas kainuoja brangiau (konkrečiai: numinti 100 km reikia panašiai 4000 kcal, tai gali kainuoti 10-30€, priklauso kiek kokybiškai maitinatės, mašina gi sudegina 4-5 litrus soliarkos, tai 5-6€), maistą pagaminti vėlgi reikia tų pačių dalykų - teršti aplinką.
Šiukšlių perdirbimas taršos prasme nėra pilnai naudingas - gaminį pagaminti iš naujų žaliavų gerokai paprasčiau, nei iš perdirbtų, to perdirbimo metu gamta teršiama ne mažiau, nei gaminant naują medžiagą. Tiesiog, šiukšlės kažkada niekur nebetilps, todėl ir perdirba (daugiausiai tiesiog deginama), gamtą teršia, tik nematoma.

Problema yra paprasta: žemėje tampa per daug gyventojų. Vos prieš pusantro šimto metų žmonių tebuvo milijardas, dabar po milijardą prisideda kas dešimt metų. Jaunimas gali sulaukti, kai gyventojų bus kokie 15 milijardų.

Niekas čia neisumaišyta.Tik viskas tarpusavyje taip tampriai persipina,kad visi reikalai savaime susimaišo.Pasaulio užterštumo problemoje,irgi, nėra nereikšmingų smulkmenų.
Jeigu kalbėt tik apie šiukšles-visuotinas medžiagų apykaitos dėsnis byloja,kad materija iš niekur neatsiranda,ir niekur nedingsta,tik pakeičia būvį.Viskas gaunama iš žemės,viskas atgal grįžta.Tik.po perdirbimo ir naudojimo jau tapę šiukšlėmis.Reiskia-vienur kasant žaliavas gaunasi karjeras,kitur supilami kalnai.Taigi, šiukšlėms vietos turi užtekti.O šiukšlinimas visur viską neatsakingas mėtant-is tinginystės.
Kita problema-gyvu organizmų išskiriama šiluma,sukelianti šiltnamio efektą..Visi kvėpuoja,maitinasi,puma.To negana-zmogus savo veikloje pagamina ir į aplinką paskleidžia daug papildomos šilumos.Tiek buityje,tiek gamybos pramonėje.Ir viskas yra naudojama neracionaliai nes norint gauti kuo daugiau pelno,reikia didinti gamybos apimtis. Po to reikia vėl papildomos energijos,kad utilizuoti tai,ko niekam nebereikia.
Laisvas pilietis teisus-žmonių žemėje per daug.Ir visi yra tik savo piniginės patriotai.O tai,kas vyksta planetoje jiems nerūpi.
Akivaizdu,kad vyksta globalinis atšilimas.Vargu,ar procesas besustabdomas,neišvengiamai palies visus.Tik,kolkas ,neaišku kiek.Net mokslininkai, pasitelkę visas šiuolaikines technologijas,dar nepriejo vieningos išvados.O kaip įtakos žmonių elgseną ir mąstymą,ir iš to kilsiančių problemų sprendimą-sunku numatyti.

Dar prieš begalę metų mokykloje mokė, kad Žemėje klimatas tai šilo, tai šalo. Viduramžiais atseit Europoje buvo daug šilčiau, nei yra dabar, gal net 10 laipsnių. Tai nustatoma pagal senų medžių rieves, gana tiksliai. Neišnyko šiaurietiška gyvūnija ar augmenija. Gerokai seniau slinko ledynas. Ir nieko, visa gamta išliko tokiomis ir tokiomis sąlygomis. Nebuvo nuskendus Europa dėl ištirpusių ledynų, įdomu, kodėl taip galėtų nutikti dabar?

Žemėje klimatas keitėsi ne kartą,ir turėjo pasekmės.Buvo ledynmetis-jo metu išnyko,manau,ne tik dinozaurai.Juk,negalėjo jie vieni būti.Turejo išnykti viskas,kas tuo metu egzistavo.Ledynams nuslinkus,vėl pradėjo vystytis naujos gyvybės formos.Mano manymu,vis dar kažkas tebesivysto,gal naujų rūšių pradinės formos.Evoliucija nesustabdoma.
Vėliau dėl kokių tai nepalankių sąlygų išnyko mamutai.Manau-ne tik jie.Isnyko daug faunos ir floros,bet Žemėje vėl ir vėl nusistovi pusiausvyra.
Tačiau,vykstantis spartus pasikeitimas neduoda žmonėms laiko prisitaikyti prie pokyčių
Jau sudaryti žemėlapiai,,kiek gali būti užsemta sausumos.Prognozes bauginančios.Tikiuosi,kad skaičiavimai klaidingi.Bet,net trečdaliio užtektų,kad viskas gerokai pasikeistų.Pakrantese daug milžiniškų miestų, kurių gyventojai turės keltis kitur, salų valstybių plotai labai sumažės.
Kaip visada,,saugiausi bus turtingi,galintys už milžiniškus pinigus įsigyti žemės bet kur, kiek panorėję.Ka darys kiti-nezinia.
Manau,gali kilti ir teritoriniai karai.Kova už išlikimą gali būti žiauri.

Kaip ten buvo pirmųjų ledynmečiu metu - tik hipotezės, o paskutinio ledynmečio metu pirmykščiai žmonės gana sėkmingai gyveno, gal palindę po mamutų kailiais, kas juos žino - bet neišnyko, gal greičiau patobulėjo. Tačiau viduramžiai ir kiek seniau - tai visai neseniai, kas ir kur vyko tuo metu daugmaž aišku, taigi, jei išties Europoje buvo 10 laipsnių šilčiau, o ir kitur, kodėl hipotetiškai ištirpę ledynai nebuvo paskandinę visos Europos? Kaip bebūtų, žemiausioji Olandija sėkmingai gyvavo. Taip pat manoma, kad derlingumas buvo padidėjęs, pragyventi buvo lengviau, gi dabar gąsdina, kad atšilus tik truputį viskas išdžius ir nebus ko valgyti. Kuriais reikia tikėti, praeities tyrėjams, ar hipotezių kūrėjais?

Tuomet buvo taip,dabar gali būti kitaip.Klimatas stebimas,palyginti neseniai.Vadovautis tik praeitimi,kuri nebuvo dokumentiškai fiksuojama-nepatikima.O kad vyksta negeri reiskiniai-akivazdu.Pagyvensim ir duok Dieve nepamatysim.

Ko gero, esmė tame, kad psichiškai spaudžiami eiliniai vartotojai. Tu matai mašina nevažinėk, o kad šalia fabriko kaminas šimteriopai rūksta, tai niekis, taip reikia, kaip gi kitaip? Tu matai mažiau elektros vartok namie, o kad fabrike sunaudoja šimtais kartų daugiau, tai jau niekis, taip reikia, kaip gi kitaip?

Dviprasmybė. Šiuo metu išgauti pakankamą kiekį energijos, nedidinant CO2 išmetimų, įmanoma tik branduoline energija - visokios vėjo ar saulės energijos kiekis visiškai nepakankamas, net jei viską užkloti generatoriais. Be to, saulės baterijų gamyba gerokai teršia gamtą. Tačiau didžioji dalis Europos atsisako branduolinės energijos ir didina iškastinio kuro deginimą, taip didindami CO2 išmetimus. Nepaisant to, mažiausiai teršiančius apkrauna didžiausiais "ekologijos mokesčiais". Ką bando apgauti politikai? Vokietija uždarys 40 AE, Italija jau uždarė 11 AE, Europoje tik Rusija sistemingai didina AE skaičių, paskutiniu metu ir JAV ėmė statyti naujas AE. Prancūzija ir UK dar išlaiko branduolinę energetiką, švedai va pirko rusišką AE (dar nepaleista), lygiai tokią, kaip Astrave.

Eiliniai vartotojai yra didžiausia masė Besaikis vartojimas paranku gamintojams.Jie didina gamybą,ir trina iš pasitenkinimo rankas,vis pridedami sąskaitose naujus nuliukus.Viskas tarpusavyje tampriai susiję.Jei didžioji masė pradės vartojimą mažinti,gamybą sumažės.Bet nesumažės gamintojų godumas.Jie padidins kainas.Stai ir klausimas-ar vartotojams geriau daug ir pigiau,bet neracionaliai naudojant,ar mažiau ir brangiau,taupiai naudojant tai,kas įsigyta.Panasu ,kad žmonėms labiau patinka gyventi atsipalaidavus,nesukant sau galvos,kad visi prisideda prie to dabartinio baubo-klimato kaitos.Visi tik šaukia,kad politikai nieko nedaro,bet nemato savo pačių indėlio.
Politikai,gal,imituos gelbėjimosi iš situacijos veiksmus.,,Bet,jie patys susiję su gamintojais,verslo grupėmis.Todel nekirs uos maitinančios rankos.

Tačiau pati esmė, kad siekiant mažesnių CO2 išmetimų, reikia mažinti iškastinio kuro deginimą, bet tai labiau aktualu pramonėje, elektrinėse, nei automobiliuose. Bet tai ne, pramonės smaugti juk negalima, o eilinius vartotojus - visad prašom. Tuo keliu ir einama. Ir dar pudrinamos smegenys apie elektromobilius, kuriems elektrą gamins iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės, įvertinus visus nuostolius tampa jokio skirtumo ar kurą deginti automobilyje (mažiau taupu, bet panaudojama tiesiogiai), ar elektrinėje (taupiau, bet tarpiniai nuostoliai), o dar ten reikia akumuliatorių, dėl žaliavos kuriems šaudosi negrai... Žodžiu, nėra tai jokia išeitis - nebent energetika iš esmės pereitų prie branduolinės energijos, kuri darbo metu visiškai neišmeta CO2.

Paskelbta labai gera tema.Prasminga,visiems aktuali...Bet,kedenam ją tik mudu.Kitiems ji visai nerūpi.Kodel? Turbūt,neturi jokių minčių.Nei gerų,nei blogų.O tai ir yra blogiausia-tuscios smegeninės.Tai,kokias problemas žmonija gali išspręsti,kai puodynėse tik tuščias barskejimas.