Seil|ė ppr. dgs. (1) liaukų gaminamas burnoje ar snukyje skystis, vilgantis maistą: ~ių liaukos. ~ės driekiasi, varva, teka, bėga. s. iki žemės. ant ~ės užeiti(į galvą minčiai ateiti).~es ryti
(varvinti) (ko labai norėti; tykoti) seil|ius, ~ė dkt. (2) kam nuolat bėga
seilės, kas apsiseilėjęs