regãlija [lot. regalia (dgs.) < regalis – karališkas]: 1. feodalinėje v. europoje – monopolinė karaliaus ir didžiųjų feodalų teisė gauti tam tikras pajamas, pvz., iš monetų kalimo, turgaviečių rinkliavų, baudų; 2. monarcho valdžios ženklas, pvz., karūna,
skeptras, korfyra.