Lietuvos upės

Nuomonė. Ar aukosime Lietuvos upes dėl pusės procento papildomos elektros energijos?
Prof. Romualdas Juknys, VDU Aplinkotyros katedros vedėjas, žurnalas „Veidas"
2009 lapkričio mėn. 18 d. 16:51


© Corbis
Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimas ir energijos importo mažinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių ir Energetikos ministerijos pastangos paspartinti šį procesą, be abejo, yra labai sveikintinos ir palaikytinos.
Tačiau, turime atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visos atsinaujinančių energijos išteklių rūšys Lietuvoje yra perspektyvios ir visų pirma tai pasakytina apie hidroenergetiką, kurios ekonominis efektyvumas lygumų šalyse, lyginant su kitomis atsinaujinančių energijos išteklių rūšimis - vėjo, biomasės, geoterminės energijos ir kt., yra labai mažas, o sukeliamos aplinkos problemos - didžiulės.
Čia pravartu prisiminti, kad prieš penkis metus, remiantis dar praeito amžiaus viduryje Maskvoje parengtais planais, Pramonininkų konfederacijos ir Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio (buvusio Melioracijos) fakulteto specialistų pastangomis buvo parengta Lietuvos upių visuotino patvenkimo schema, numatanti hidroelektrinių užtvankų kaskadomis nusėti ne tik Nemuną ir Nerį, bet ir absoliučiai visus didesnius ir mažesnius jų intakus. Įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje faktiškai beveik nebebūtų likę nei vienos upės su natūralia vaga.


Bendromis mokslininkų, kultūros veikėjų, visuomenės ir nemažos dalies politikų pastangomis tada pavyko įrodyti, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas išties yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai bei padaroma ekologinė žala didžiulė ir Seimas 2004 metais priėmė LR Vandens įstatymo pataisas draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingų upių. Tačiau dabar, pasinaudodami ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos AE uždarymu, hidroenergetikos šalininkai vieningai šturmuoja valstybines institucijas, reikalaudami panaikinti draudimus tvenkti Nemuną, Nerį ir kitas Lietuvos upes ir aplinkosaugos institucijos tiesiog nebepajėgios atlaikyti šio spaudimą.
Romualdas Juknys
Norint užveisti energetines plantacijas arba pastatyti vėjo jėgainių parką būtina žemę išsipirkti arba ją išsinuomoti, tuo tarpu pastačius HE užtvanką, už patvindytą, o tai reiškia sunaikintą valstybinę žemę, nereikia mokėti nieko. Tuo ir galima paaiškinti, kodėl hidroenergetikai nenori statyti elektrinių ten, kur tam netrukdo jokie aplinkosauginiai apribojimai.
Didelį nerimą kelia kai kurių Energetikos ministerijos pareigūnų pozicija. Jie nė nebando įsiklausyti į mokslininkų ar aplinkos apsaugos specialistų pateikiamus argumentus ir akivaizdžiai atstovauja ne valstybės, o privataus verslo interesams. Galima kiek nori aiškinti, kad lygumų šalyse užtvankos sukelia ne vien žuvų migracijos problemas, nors ir šios problemos iš tiesų yra didžiulės ir hidroelektrinių statyba lemia drastišką vertingiausių žuvų nykimą. Galima pateikti nenuginčijamų argumentų, kad lygumų kraštuose užtvankų sąlygojamos ekologinės problemos yra daug kartų didesnės nei kalnuotose vietovėse, nes čia tenka paskandinti didelius vertingų apsauginių miškų, daugiamečių pievų bei ganyklų plotus. Be materialinės žalos yra padaroma didžiulė žala itin išraiškingam upių slėnių kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, sukeliama aktyvi krantų erozija, pažeidžiamas saugomų teritorijų režimas bei sukeliama daug socialinių problemų.
Galima net bandyti apeliuoti į patriotinius jausmus ir priminti, kad upės ir jų slėniai yra išskirtinio estetinio grožio kultūrinis paveldas, apdainuotas mūsų liaudies ir poetų dainose, apipintas legendomis ir protėvių pasakojimais. Galima priminti, kad vykdant beatodairišką melioraciją ir statant užtvankas jau yra sunaikinta (paversta kanalais arba užtvindyta) virš 85 procentų natūralaus Lietuvos hidrografinio tinklo, tai yra upių ir upelių vagų bei jų slėnių ir kiekviena dar išlikusi natūrali upės vaga ar jos ruožas turi išskirtinę ekologinę ir kultūrinę vertę ir yra neįkainojamas gamtinis bei kultūrinis paveldas. Galima aiškinti dar daug ką, bet rezultatas bus tas pats. Ne tik hidroenergetikos verslo atstovams, bet ir Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vadovui Gintautui Jakimavičiui visi šie argumentai nieko nereiškia. Vis tiek jie įrodinėja, kad Lietuvos upių pagrindinė paskirtis - gaminti elektros energiją ir jei Lietuvos įstatymai ar kiti normatyviniai dokumentai tam trukdo - juos būtina keisti.
Taigi, spalio pradžioje Energetikos ministerija informavo, kad jau patvirtintos atsinaujinančių išteklių plėtros ir skatinimo gairės ir jose, neatsižvelgiant į jokius mokslininkų pateiktus argumentus, kaip vienas pagrindinių tikslų nurodomi planai padvigubinti mažosiose hidroelektrinėse pagaminamos elektros kiekį, pridedant paaiškinimą, kad tai yra pigiausias ir efektyviausias energijos šaltinis! Čia būtina paaiškinti, kad dabartiniu metu veikiančios 80 mažųjų hidroelektrinių pagamina viso labo pusę procento Lietuvoje sunaudojamos elektros, tad padvigubinus šį kiekį, papildomai būtų gauta dar pusė procento. Akivaizdumo dėlei galima pridėti, kad tiek elektros sunaudoja viena toli gražu ne pati didžiausia Lietuvos įmonė, o tokios įmonės kaip „Achema" poreikiams patenkinti reikia dešimt kartų daugiau elektros. Tačiau tam, kad mažosios hidroelektrinės pagamintų tokį varganą elektros kiekį reiktų užtvindyti apie 50 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove pasižyminčių žaliųjų plotų - miškų, pievų bei ganyklų ir tai traktuojama kaip efektyviausia "žalioji" energija. Didesnio pasityčiojimo iš „žaliosios energijos" sąvokos ir norėdamas nesugalvosi.
Ir vėlgi neverta nė aiškinti, kad yra daug ekologiniu požiūriu palankesnių bei ekonominiu požiūriu efektyvesnių alternatyvių energijos šaltinių. Neverta pateikinėti detalių skaičiavimų, įrodančius, jog norint pagaminti tą patį kiekį elektros energijos kaip pagamina viena šiuolaikiška 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė, reiktų pastatyti septynias vidutinio dydžio mažąsias hidroelektrines ir paskandinti virš 400 ha, o pastačius šiuolaikišką vėjo jėgainę jūroje galima išgelbėti nuo užtvindymo beveik 1000 ha (10 kvadratinių kilometrų!) ekologiniu požiūriu itin vertingų žaliųjų plotų.
Neverta vargintis ir aiškinti, kad lyginant hidroelektrinių ir biomasės deginimo efektyvumą gaunasi, jog apželdindami tokį pat plotą apleistų žemių trumpos rotacijos energetinėmis plantacijomis iš vieno ha gausime 2-3 kartus daugiau energijos nei užtvindant hidroenergetikos poreikiams itin vertingą gamtos ir kultūros paveldą. Visiškai neverta pridurti, kad yra ir biomasės rezervų, kai nereikia nieko papildomai nei sodinti nei prižiūrėti, ir kad tokį pat kaip iš 80 mažųjų hidroelektrinių energijos kiekį galima gauti sudeginant nepilną procentą Lietuvos ūkiuose susidarančių šiaudų.
Vis tiek rezultatas tas pats - tai yra jokio rezultato. Vis tiek nežiūrint į tai, kad ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašo sudarymas ir jo periodiškas tikslinimas yra Aplinkos ir Kultūros ministerijų prerogatyva, iš energetikos viceministro Henriko Bernatavičius pasirašyto rašto matyti, kad Energetikos ministerija dar liepos mėnesį savarankiškai inicijavo darbo grupę, kuri koreguos šį sąrašą, atsižvelgdama į hidroenergetikos verslo poreikius. Be to, viceministro nuomone reiktų ne tik statyti naujas hidroelektrines bei atstatyti tarpukaryje veikusias hidroelektrines, bet planuojama atstatyti ir buvusių malūnų, lentpjūvių užtvankas, jas pritaikant elektros gamybai ir taip, atseit, išsaugant technikos paveldo objektus.
Kalbant apie užtvankų atstatymą, būtina suprasti du labai svarbius aspektus. Visų pirma, svarbu žinoti, kad dauguma to meto užtvankų buvo žemos, medinės ir sezoninio pobūdžio. Rudenį jos buvo išardomos arba jas išgriaudavo pavasario potvyniai, todėl upių ekosistemos mažai nukentėdavo, o žuvys galėdavo laisvai migruoti ir pasiekti savo nerštavietes. Antra, labai svarbu žinoti, kaip hidroenergetikai supranta užtvankos atstatymą. Faktiškai tai reiškia, kad vietoje medienos ar kitų vietinių medžiagų bus naudojamas betonas, kad vietoje 2-3 metrų būtinai bus pastatyta bent 5-6 metrų aukščio užtvanka ir vietoje kelių hektarų bus užtvindyta kelios dešimtys hektarų žemės. Ir tai bus traktuojama kaip technikos paveldo objekto išsaugojimas.
Galima nenuilstant aiškinti, kad hidroturbina pagal savo inžinerinės minties lygį yra garo mašinos amžininkė ir civilizuotose šalyse hidroelektrinių statybos bumas, prasidėjęs praeito amžiaus trečiame dešimtmetyje, visuomenei pradėjus suvokti užtvankų daromą žalą gamtai bei suaktyvėjus visuomeniniams judėjimams, pasibaigė jau septintajame dešimtmetyje. Galima priminti ES Bendrosios vandens politikos direktyvos pagrindines nuostatas, leidžiančias keisti vandens telkinių fizines charakteristikas, tuo pačiu ir statyti užtvankas, tik tais atvejais, kai tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams ir kai nėra kitų aplinkosauginiu požiūriu palankesnių ir techniškai įmanomų alternatyvų pasiekti tai pačiai naudai, kurią atneštų vandens telkinio fizinių charakteristikų pakeitimai.
Romualdas Juknys
Už hidroelektrinėse pagamintą elektrą Lietuvos piliečiai moka du kartus ir labai brangiai. Pirmą kartą užmokame natūra - poilsiui bei rekreacijai labai tinkamais ir ypatinga gamtine ir kultūrine verte bei išskirtiniu grožiu pasižyminčiais upių slėniais, retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinių sunaikinimu bei vertingų žuvų išnykimu. O po to valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų 2-3 kartus brangiau nei įprastai moka už hidroelektrinėse pagamintą elektrą.
Galima dar kartą priminti, kad tokių daug efektyvesnių ir daug mažesnį poveikį aplinkai darančių alternatyvų (vėjo, biomasės energija ir pan.) yra pakankamai ir pateikti oficialius statistinius duomenis, akivaizdžiai rodančius kad, atsižvelgiant į aplinkosauginius apribojimus ir šios direktyvos reikalavimus, pastaraisiais metais ES šalyse senbuvėse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) jos palaipsniui stabdomos ir demontuojamos.
Galima, galų gale, dar kartą priminti Energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto specialistų atliktus skaičiavimus, rodančius, kad atsižvelgiant į visus dabartiniu metu galiojančius aplinkosauginius apribojimus, Lietuvoje galima papildomai įrengti 25-27 MW galios mažųjų hidroelektrinių, o ant jau esamų užtvankų galima įrengti dar 12-15 MW bendros galios hidroturbinų, tai yra sudėjus dvigubai tiek, kiek jų veikia dabartiniu metu. Vis tiek, nepaisydama niek, Energetikos ministerija jau rengia Vandens įstatymo pataisas, kurios turėtų pašalinti apribojimus hidroenergetikos plėtrai ir tuo pačiu gamtos bei kultūros paveldo naikinimui.
Ir tada neišvengiamai iškyla klausimas, kodėl, nežiūrint visų šių argumentų, niekaip nepavyksta sustabdyti vis labiau įsibėgėjančio hidroenergetikos šalininkų traukinio. Tiesą sakant, toli ar labai giliai priežasčių ieškoti nereikia. Pradėsime nuo ilgalaikių pajamų, kurias garantuoja tokios tegul ir nelabai energetiškai efektyvios lygumų šalių hidroelektrinės. Priminsime, kad vidutinis Lietuvoje veikiančių mažųjų hidroelektrinių galingumas - 250 kW ir ji per metus pagamina apie 810 000 kilovatvalandžių elektros. Pagal dabar galiojančias elektros energijos supirkimo iš mažųjų hidroelektrinių kainas (20 ct už kilovatvalandę), kurias nuo naujų metų planuojama dar padidinti (iki 26 ct už kWh), vidutinė mažoji hidroelektrinė jau dabar garantuoja 160 tūkst.Lt pajamų per metus, o po naujų metų jos sieks 200 tūkst.
Turint omenyje, kad Energetikos ministerijos planuose numatyta padvigubinti iš mažųjų hidroelektrinių gaunamą elektros kiekį, tam reiktų pastatyti dar 80 tokių elektrinių, ir tada jau gauname 16 milijonų litų metinių pajamų. Na, o jei turėsime omenyje, kad tokios elektrinės bus eksploatuojamos mažiausiai 30 metų, gauname, kad bendra šio įnirtingai stumiamo „projekto" vertė - apie 500 milijonų litų. Tegul nemaža dalis tos sumos bus sunaudota hidroelektrinių statybai ir priežiūrai, vis tiek pelnas lieka įspūdingas.
Be to, dėl netobulų Lietuvos įstatymų hidroenergetika reikalingų finansinių investicijų požiūriu turi didelį pranašumą prieš kitas atsinaujinančios energetikos rūšis. Norint užveisti energetines plantacijas arba pastatyti vėjo jėgainių parką būtina žemę išsipirkti arba ją išsinuomoti, tuo tarpu pastačius HE užtvanką, už patvindytą, o tai reiškia sunaikintą valstybinę žemę, nereikia mokėti nieko. Tuo ir galima paaiškinti, kodėl hidroenergetikai nenori statyti elektrinių ten, kur tam netrukdo jokie aplinkosauginiai apribojimai, bet tektų patvindyti nemažai privačios žemės, o būtinai nori įsiveržti į saugomas ir kitas valstybines teritorijas, nes ten būtų patvenkiama vien valstybinė, tai yra visų mūsų žemė, kuri jiems nieko nekainuoja.
Taigi, turime labai keistą situaciją - už hidroelektrinėse pagamintą elektrą Lietuvos piliečiai moka du kartus ir labai brangiai. Pirmą kartą užmokame natūra - poilsiui bei rekreacijai labai tinkamais ir ypatinga gamtine ir kultūrine verte bei išskirtiniu grožiu pasižyminčiais upių slėniais, retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinių sunaikinimu bei vertingų žuvų išnykimu. O po to valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų 2-3 kartus brangiau nei įprastai moka už hidroelektrinėse pagamintą elektrą. Žodžiu, jei žiūrėsime ne iš valstybės, o iš verslininkų pozicijų, tai su nuomone, kad hidroenergetika yra pigiausias ir efektyviausias energijos šaltinis, be jokios abejonės teks sutikti. O kalbant apie perdėtą kai kurių Energetikos ministerijos valdininkų rūpestį privačiu verslu, kaip čia neprisiminsi kažkada prof. Vytauto Landsbergio paleistos į pasaulį lakios frazės - o kas galėtų paneigti...
Na, ir galutinai buvau priblokštas, kai neseniai Ventos regioniniame parke vykusiame seminare atsinaujinančių išteklių klausimais, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, ilgai agitavęs aplinkosaugininkus ne stabdyti, o kurti, tai yra statyti užtvankas, ir pamatęs, kad aš nuo tokių jo postringavimų susigriebiau už galvos, su didžiuliu patosu sušuko - taip, taip ponas Jukny, juk vanduo tai gyvybė! Žodžiu kuo daugiau užtvankų tuo daugiau gyvybės!?
Iš kolegų sužinojau, kad neseniai Vilniuje vykusiame tarptautiniame seminare atsinaujinančių energijos išteklių klausimais, J. Šimėnas jau viešai dalijo pažadus, kad prieš penkerius metus priimtos Vandens įstatymo pataisos, gerokai apribojusios užtvankų statybas, bus panaikintos. Tapo aišku, kad dabar reikalai kur kas rimtesni nei prieš penkerius metus, kai palyginti nesunkiai pavyko įrodyti hidroenergetikos plėtros lygumų šalyse absurdiškumą ir, kad prireiks kur kas didesnės nei tada visuomenės paramos.

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/rjuknys-ar-aukosime-lietuvos-upes-del-puses-procento-papildomos-elektros-energijos.d?id=25853825

jo

reik aukot. bet tik ten, kur tai imanoma.
turiu konkretu pavyzdi, galiu net parodyt.

Kas tingi viską skaityt, išskiriu svarbiausią:

spalio pradžioje Energetikos ministerija informavo, kad jau patvirtintos atsinaujinančių išteklių plėtros ir skatinimo gairės ir jose, neatsižvelgiant į jokius mokslininkų pateiktus argumentus, kaip vienas pagrindinių tikslų nurodomi planai padvigubinti mažosiose hidroelektrinėse pagaminamos elektros kiekį, pridedant paaiškinimą, kad tai yra pigiausias ir efektyviausias energijos šaltinis! Čia būtina paaiškinti, kad dabartiniu metu veikiančios 80 mažųjų hidroelektrinių pagamina viso labo pusę procento Lietuvoje sunaudojamos elektros, tad padvigubinus šį kiekį, papildomai būtų gauta dar pusė procento. Akivaizdumo dėlei galima pridėti, kad tiek elektros sunaudoja viena toli gražu ne pati didžiausia Lietuvos įmonė, o tokios įmonės kaip „Achema" poreikiams patenkinti reikia dešimt kartų daugiau elektros. Tačiau tam, kad mažosios hidroelektrinės pagamintų tokį varganą elektros kiekį reiktų užtvindyti apie 50 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove pasižyminčių žaliųjų plotų - miškų, pievų bei ganyklų ir tai traktuojama kaip efektyviausia "žalioji" energija. Didesnio pasityčiojimo iš „žaliosios energijos" sąvokos ir norėdamas nesugalvosi.

vaa surink googlej "Kruosto uztvanka".
visi projektai buvo. butu buvus atstatyta uztvanka, turbinu sale... neatstate...
dabar Nevezis vasara zoliu prizelusi pelke....

va radau tokią nuotrauką : http://static.panoramio.com/photos/original/13030460.jpg

tai sugriuvę ten jau viskas senai.
Na, taip vieta nesutvarkyta.

Tai nori pasakyt,kad ten galėtų renkonstruoti ir pakurti?
o nežinai kodėl ten viskas nugriuvo?

nugriove "metalistai" - metalo vagys.
daug sykiu teko su gamtos apsauga dirbt, gaudant brakonierius, tai jie apie naujaji projekta viska zinojo. butu buvus pastatyta nauja uztvanka, su keliu auto virs jos. butu stoveje 2 turbinos... netgi buvo numatyta iskirst miskeli, kad ledus pavasari sonu nukreipt... kodel tas projektas negime - nezinau. firma, kuri ireginejo Kedainiu rajone mazasias elektrines, sita projekta buvo pasilikus pabaigai... ir tepe slides.
is tikro, man skaudu, nes as pamenu, kaip Nevezis atrode apie 1990-1998 metus, kol uztvanka buvo dar sveika.... vietom jo plotis sieke 150 metru....

Manau, kad aplamai Lietuva galetu panaudoti ir vejo sukuriama energija. Kodel nestato vejo jegainiu, ypac Klaipedoj, nes pas mus pastoviai vejuota. O nestato, todel, kad valdziai neapsimoka, taip pasake vienas profesorius, kuris ta dalyka ismano. Sita energija yra pigi, o valdziai tai neapsimoka, juk jiems reik kuo daugiau pinigeliu i savo kisenes prisikisti.

Sveiki, jusu forume esu naujoke, taciau uzsiregistravau vien todel kad pamaciau sia tema, prof. Juknys yra mano magistrinio darbo vadovas, zmogus, kaip sakoma savo jau pasiekes, o mano magistrinis ir bus greiciausiai is sitos temos apie kuria cia diskutuojama.
Galiu pasakyti tik tiek, didziausias sios istatymo pataisos salininkas yra ponas Lubys, kuriam labai palanku nuo jonavos iki klaipedos trasas gabenti vidaus vandenimis, pristatai uztvanku ir prasau, vanduo pakyla, plauk kiek nori, nepaisant to, kad bus uzliejama birstono kilpos, ties petrasiunais vanduo pakils 3 metrais iskart uz HE. Kaip siandien apie tai vykusioje konferencijoje pasake vienas VU profesorius, "as uz hidroelektrine, bet vienaiskaitoje, o ne daugiskaitoje, kas jau yra padaryta nesugrazinsim, o nauju statyti tikrai nereikia". Galiu trumpai papasakoti kas toje konferencijoje buvo, aisku mano pozicija nera objektyvi nes esu aplinkosaugininke ir man svarbiau issaugoti naturalias buveines, nykstancias rusis tiek augalu, tiek gyvunu. LZUU hidroenergetikas, pasisake griestai uz hidroelektrines, nes visa europa jas turi, daug kur tai sudaro didziaja dali atsinaujinancios energijos, kaip pvz Latvija su dauguvos uztvanka, taciau jis greiciausiai pamirso, kad lietuvoje ne dauguva o nemunas ir lietuva europoje yra antra pagal zemiausias valstybes virs juros lygio, o lygumu salyje apie hidroenergetika sunku kalbeti. prof. Vl. Katinas aiskino kad anglai ir skotai propoguoja hidroenergetika, bet velgi pas anglus reljefas siekia pusantro kilometro, kaip tuo tarpu lietuvoje auksciausias kalnas nesiekia 300 m virs juros lygio. Keisti zmones... man susidare nuomone, kad vieniems pazadeta pinigu uz istatymo pataisas nes atsirastu gera investicija i HE statyba, o poto lietuviai visa likusi laika kokiai maximai moketu uz kilovatvalande, o kiti buvo tokie kur labai placiai kiso direktyvas kad iki 2010 turim pasiekti 7 % atsinaujinancios energijos o dabar net 5 % nesiekia, man is sono sedint atrode kad svyla subine kad neivykdo ES reikalavimu tai jau dabar kad ir ant kiekvieno upelio pristatytu kad tik tuos 7 % pasiektu. Nesvarbu ar skes kieno nors namai, ar susikaups dumblas kuriam isvalyti reikes vel papildomu kastu is valstybes kisenes, ar ivyks eutrofizacija ar ne. Jie jau tu laiku nesulauks o mums teks gyventi jau pensijinio amziaus gudrociu pristatytu HE salyje, susikraus i kisenelius pinigelio ir gyvens sau laimingai senatveje, o jus jaunimas kuopkit musu dumblus meslus ir kitas gerybes kurios nepraeina pro uztvankas. Beja, kad nors statytu 10 -15, siandien nugirdau kad ju ruosiamasi statyti vos ne pustrecio simto, tai kyla klausimas - ar liks naturaliu upes vagu? AAA atstovas pasake - negalim leist tarkim po 3 upes uzstatyt, cia negalima to apibrezt, kalba yra ar leist ar neleist? O jei leisim ir kiekvienas turintis bent truputi pinigu prades statyti HE. Zodziu nesamone akivaizdi, nes alternatyviai imant HE ir vejo jegaine kainuoja tiek pat o 1 vejo jegaine atstoja 7 hidroelektrines pagal gaminama el kieki. Tai kame dar klausimas jiems iskyla? tikrai ne gamtos o asmeniniu interesu reikalas cia. Pasirasykite peticija kad to nebutu : http://www.peticijos.lt/visos/2880/pasirasyti

ka sneka tiek anie, tiek jus, yra nesamones. baikit gelbet gamta ten, kur to nereikia. kartais, savo veiksmais, jus kenkiat, o ne gelbejat.....
kai kur ne tai kad galima statyt, bet privaloma. mano pavyzdys pateiktas auksciau.

Na jei negaila teritoriju ir negaila to ka apsems tiek jau to atnaujinam sugriuvusias mazasias HE kaip ta kur jus sakete Krusto uztvanka ir kaip manot kiek toks tekantis vanduo pagamins energijos? jei visu veikianciu HE gaminama energija sudaro 0.5 % visos energijos Lietuvoje, gal ir uzteks kokiai gatvei apsviesti, nes tai ka gamina Kauno HE neuztenka miestui nakti apsviesti. Ar nauda didesne nei zala? plius reikes valyti uztvanka nuo dumblo kad ir po 20-25 metu, o kiek investuot ka ji butu sutvarkyta ir veiktu, kada atsipirks ir kiek kainuos kilovatvalande?

o dabar geriau, kad upe virtus pelke???? zuvu nerasta dabar. ji nieko neuzlies, tik atsistos i savo vaga.

upe negali uzpelket nes tekantis vanduo, o jei ji nusekusi tai gal del to kad kazkada kai buvo uztvanka upe isplatejo ir nepajege gilint vagos? dabar turime pasekmes buvusios uztvankos. Cia galima diskutuot iki pazaliavimo, o ir kompromisa rasti labai sunku, nes kaip sakoma vienas mato pusiau tuscia stikline, kitas - pusiau pilna, kas is kurios pozicijos ziures, man grazu uztvankos, bet jei priims istatymo pataisa, tai ne tik sita kur jus minejot atstys bet atsiras dar bent pora simtu uztvanku ir dideliu hidroelektriniu kurios kardinaliai pakeis visos lietuvos krastovaiszdi, taip viena kita atstatyta uztvanka gal ir nieko blogo, bet kai ju bus keli simtai?

del simtu as ir nesneku. tegul atstato senasias.
apie tuos planus zinau seniai, ir ju tikrai nepalaikau. as uz atomine energetika.

as ir nieko pries kad jau esamas ar buvusias reikia palikti, bet nauju mums tikrai nereik, vistiek jos negelbeja musu is padeties atomine energetika tikrai daug saugesne nes ju avariju atvejai labai jau retitodel ir tersalu minimaliai nedaug

Kruosto elektrine butina atstatyti.Kol buvo pakeltas vanduo ir žuvies buvo ir antims buvo kur perėti.Dabar tame griovyje penkios ledekos gyvena,nes brakonieriai skersai upės tinklus gali pastatyti.Kuo greičiau atstatys elektrine tuo geriau

kad taip dievui i ausi....
gyvenu ant tos upes kranto, matau, i kokia pornografija ji pavirto....

Teko girdėti kad rudeni turėtu pakelti vandeni .Tik žalieji pradėjo kištis.

Simtu procentu pritariu. Ir kodel mes ruosiames pirkti energija is ES o ne is Rusijos?

Elektros daug gal ir neprigamins,tačiau žuvies tikrai turėtu padaugėti.Givunija taip pat turėtu atsistatyti.