Koja

Koja

Koj|a (1)
1. galūnė, kuria žmogus ar koks kitas padaras eina: pirmutinės, paskutinės (užpakalinės) kojos. gražios, dailios, kreivos ~os. kūdikio ~elės, ~ytės, ~ukės. ~as aunasi. nužvelgė nuo ~ų iki galvos. mindžioti, trypti ~omis. arklys greitų ~ų(greitas).sėdi užsidėjęs ~ą ant ~os. arklys keturiomis ~omis, ir tai suklumpa (flk.) . vilką ~os peni (flk.) . aš jums parodysiu, iš kur ~os dygsta(mušiu).duoti valią ~oms(imti bėgti).tinka kaip šuniui penkta k.( iron. visai netinka).
2. baldo, įrankio atremiamoji dalis: stalo, kėdės, lovos k. skriestuvo ~elė. dalgio k.(galas, pritvirtinamas prie dalgiakočio). ant ~ų kelti, pakelti, sukelti(sujudinti ką daryti).ant ~ų pastatyti(parengti savarankiškam gyvenimui).ant (savo) ~ų stovėti(savarankiškai gyventi).ant ~ų sukilti(sujusti). aukštyn ~omis apsiversti, apvirsti (iš esmės pasikeisti, suirti senajai tvarkai).aukštyn ~omis apversti(iš pagrindų pakeisti;
padaryti didelę netvarką).į ~as du