Epigenèzė [↗ epi... + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta
nedidelio slėgio ir panašios kaip žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.