Ar žmonės gali užkrėsti gyvūnus?

Neseniai su vienu žmogumi kilo diskusija apie tai, kad gyvūnai platina daugybę žmogui pavojingų ligų. Žmogus, su kuriuo diskutavau, teigė, kad žmonės, turintys gyvūnų negali dirbti jokio darbo su žmonėmis ir pan., nes gyvūnai platina visokius užkratus, pavojingus žmogui (žodžiu, žmogus - paranojikas, nesuprantantis apie gyvūnų higieną). Ilgai negalvojus jam leptelėjau, kad kaip žmonės gali užsikrėsti kuo nors nuo gyvūnų, taip gyvūnai gali užsikrėsti nuo žmonių, nes ir žmonės nešiojasi visokių bacilų, pavojingų ir gyvūnams, ir kitiems žmonėms. Tačiau, pačiai tyliai iškilo klausimas ar tikrai tokia mano logiką teisinga? Internete informacijos šitu klausimu radau apvalų 0, o štai angliškai yra informacijos, kad žmonės gali užkrėsti gyvūnus ir dėl to, nuo žmonių užsikrėtę gyvūnai, gali smarkiai nukentėti... Vis dėl to, dar noriu pasiklausti jūsų, mieli gyvūnų mylėtojai, ką manote šitu klausimu? Gal kas turit asmeninės ar darbinės (kaip veterinaro ar pan.) patirties ir galit plačiau ką nors pasakyti?

Informacijos neturiu,nei susidūrti neteko. Bet,logiškai galvojant- gali.
Jeigu virusai turi kažką bendro.
Pagal teoriją, kad Covid persidavė žmonėms nuo šikšnosparnių, išeitų, kad gali užsikrėsti kita šikšnosparnių rūšis nuo žmonių. Beje,buvo nustatyti Covid atvejai šunims, dar kažkokiems gyvūnams.

Logiška manyti, kad bent jau tos ligos, kuriomis galima užsikrėsti nuo gyvūno, jomis gali žmogus užkrėsti gyvūną. Anam žmogui gyvūnai gal asocijuojasi su visokiais laukiniais, o naminius tai jei suserga, geri šeimininkai išgydo - lygiai kaip gydytų save.
Gal šiek tiek keista, koks šuo gali lauke visokį š. laižyti, po to šeimininką - ir nė velnio neužkrečia, nors jei žmogus pats tą paragautų, tai dar nežinia kaip baigtųsi ))

Prisiminiau- rado Covid audinių fermose, naikino vargšus žvėrelius masiškai.
Išeitų- nuo žmonių apsikrėtė.O kaip ten buvo, kas dabar besupaisys.

Su ta korone tai prieita iki psichozės. Dabar ėmė masiškai tikrinti dėl darbo ar dėl mokslų, tai kas per rezultatai - pusė teigiamų. Logiška išvada būtų, kad visų žmonių tarpe pusė teigiamų, tik jie nesitikrina ir todėl nepatenka į statistiką. Tačiau kas iš to išplaukia? Kad gal pusė nešiotojai, o serga vienetai? Kodėl tuomet reikia toliau bijoti?

Ko toliau bijoti? Koks keistas klausimas...
Mirčių reikia bijoti.
Daugėja užsikrėtusių, daugėja mirčių. Mirtis jau kerta jaunesnius. Jau dviženkliai skaičiai, peršokę per dešimtį. Jau užsikrėtimų skaičiai keturženkliai.Bet yra niekaip nesuvokiančių, kad laikas susimąstyti, ir, nors pavėluotai-pasijusti atsakingais.
Vienintelė viltis-mokslo žmonės.Ieškantys, dirbantys nenuleidžiant rankų. Bet, turbūt , jie bejėgiai prieš žmonių bukaprotiškumą.

Pagal tai, kiek yra užsikrėtusių, iš kurių kiek sergančių 2-4% ir iš stipriai sergančių kiek mirė 1-2% (kai kurių šalių statistika 0,2%), perskaičiavus iš užsikrėtusių tikimybė numirti (0,02...0,04)*(0,01...0,02)=0,0002...0,008 - tai gana įprasta ligų statistika, nė kiek ne baisesnė už kitas. Klausimas, kodėl tuomet nebijoma kitų ligų?

Čia tingiu vėl aiškinti, kaip iškraipoma statistika, tarkim bakterinis-antrinis plaučių uždegimas po gripo nevadinamas gripu, bet plaučių uždegimas po koronos toliau vadinamas korona, o miršta daugiausia kilus antriniam, nebe virusiniam, bet perėjusiam į bakterinį. Taip pat jei nesirgo korona, bet mirė ir po mirties nustatytas virusas (jokios kitos ligos viruso po mirties nebuvo ir nėra ieškoma), statistika vis tiek koronai, išskyrus smurtines. Viskas yra minzdravo puslapyje, nurodymai gydytojams, netingintys gali pasiskaityti.

Pagal viešai kasdien skelbiamą statistiką susidaro vaizdas, kad bet kuriuo metu gali būti užsikrėtę pusė gyventojų, jei ne pusė, tai mažiausiai 1/5, bet iš tų pusės ar pusantro milijono kiek yra sergančių? Tai nėra daug. Kitokiomis panašios klinikos ligomis irgi užsikrečia tūkstančiai, bet suserga vienetai. Mano giminės ir pažįstamų tarpe (nesusitinkame mėnesiais ir metais, taigi ne vieni nuo kitų) didesnioji dalis "sirgo", kone visi net nežino kada tai galėjo būti. Užtat imunitetas yra, skiepytis nereikia. Kam negaila 17-20 €, gali pasitikrinti, jei neskiepytas ir yra imunitetas, reiškia "sirgo".

Mirštančiam žmogui ir jo artimiesiems visai nerūpi nei statistika, kurią papildys, nei tikimybių procentai.
Kad statistika manipuliuoja antivakseriai-jau seniai supratau-ji išvedama tendencingai.
Protingi žmonės reikalą supranta vienareikšmiškai- gal susirgsiu, gal ne. Bet geriau pasisaugosiu, tuo pačiu pasaugosiu kitus, negu būsiu tas durnius, kuris aiškino aiškino ,kol numirė nuo ligos, nes jam taip žiauriai neopasisekė, jog kirto ,būtent,jam.
Pamenu paties prognozes- mirties atvejų nebus daug. Lyg tai iki šimto. Jau artėjam prie 6000.Ir tai mirtys tos, kurios skaičiuojamos ne pagal bendrus rodiklius.Maždaug-tiek kasmet,tiek nuo to,nuo ano...Tai mirtys virš bendrų rodiklių,todėl jas nesiliauja skelbti, kad žmonės pradėtų galvoti.

Na gal kiti geriau žino, pasirodo valdišką statistikos puslapį valdo antivakseriai ))

Pernai bendras mirusių skaičius buvo mažesnis, nei bet kuriais kitais metais. Šiųmetė statistika bus metams pasibaigus. Kadangi pernai mirė mažiau, tikėtina, kad šiemet turėtų kompensuotis.

Kasdien Lietuvoje dėl įvairių priežasčių miršta apie 130 žmonių, per metus panašiai 50 tūkstančių. Pasaulyje - apie pusę milijono. Kasdien! Dabar daug diagnozuojama, tad didžioji dalis miršta nuo patvirtintos ligos. Klausimas dar sykį, kodėl niekas nebijo jokių kitų ligų? Nei skiepijasi, nei saugosi, tiesiog kone visiems nė kiek nerūpi. Ar tarkim po gripo pagulėti tame pačiame skyriuje tai kažkuo geriau? Užpernai tokių buvo 3000, mėnesio bėgyje. Ar pasigauti smegenų uždegimą ir tikėtina likti negrįžtamu invalidu kažkam atrodo geriau, nei pagydomą plaučių uždegimą, bet erkių niekas nebijo. Kepenų pažaidos iki cirozės niekas nebijo, skiepijasi nebent medikai, kurie kasdien rizikuoja. Nuo gripo nesiskiepija, skiepų pusę išmeta, kur mirti tikimybė artima koronai. Jūs po gripo galite negrįžtamai susigadinti širdį, smegenis, niekam tai nė motais! Vaikystės draugas pasigavo miokarditą, visam gyvenimui invalidas, kiti du pasigavę plaučių uždegimą gulėjo mėnesį ligoninėje ir manė jau mirs... tai buvo prieš 40 metų. Dar vienas armijoje po gripo susigadino širdį, nebereikėjo nei tarnybos baigti.

Jei statistikos tendencijos nebus pakeistos ir visiems po mirties ieškos būtent koronos, jei ilgainiui taptume masiškai koronos nešiotojais (tikėtina), tokiu atveju statistiškai visi imtų mirti tik nuo koronos... nes tarkim manoma, kad gripo nešiotoju tampa kas trečias, susirgimo tikimybė panaši, netgi vos didesnė, kažkur gautume 6% vs 2-4% koronai. Nuo senatvės jau dabar nebemirštama.

Pasakysiu, kodėl nebijau. Todėl kad sirgau ir žinau. Sirgau reikėtų rašyti kabutėse. Sirgo brolis, sesė, tėvai, pusseserės, draugai, iš visų pažįstamų šiek tiek rimčiau sirgo du, pagulėjo ligoninėje su plaučių uždegimu, greta dar kokio tūkstančio su plaučių uždegimais dėl kitų priežasčių, ten gavo antibiotikų, lašelinę pastatė, iš esmės ir tiedu irgi galėjo pasveikti namie. Patys kalti, kad plaučių uždegimą pasigavo - sirgdami lauke lakstė žiemą, vienas į darbą ėjo su +38,5, kitus užkrėtė, bet tie tiek sirgo, kad sako galvą vakare skaudėjo. Mano tėvai jau be sveikatos, amžius toks link 90, bet koroną pernešė elementariai. Kodėl sergantys eina į darbą - nes pinigų trūksta, negali sau leisti imti biuletenį. Jei skolingas bankui, gali net turtą prarasti.

Mirti nenori /bijo/ visi.Bet yra ligos, kurios neužkrečiamos. Susirgsi vėžiu, reiškia taip nepasisekė, bet nuo vėžiu sergančio kiti neužsikrečia.
Erkinio encefalito bijo visi. Tik daug kas nesilanko gamtoje, todėl nemato reikalo skiepytis. Mane šiais metais dvi erkės pasigavo.Gerai,kad gerai baigėsi, bet nutariau daugiau nerizikuot-skiepysiuos.
,,Sirgau ir žinau,,-kaip juokinga.Daug jau taip žino.Kaimynai,kai taip sužinojo-nuėjo ir pasiskiepijo, nors žino,kad turi natūralius antikūnius. Dar kartą sužinoti nebeturi noro.
Tie, kurie po žeme-,neabejoju,irgi jau žino.Bet nebeturi galimybės nei ką nors pasakyti,nei skiepytis, nei saugotis išvis nebekišdami nosies net pro duris.Žinojimas žinojimui nelygus.
Kasmet kas nors įlūžta žvejodamas ant netvirto ledo. Visi jie žino, kad gali įlūžti, kai kurie sužino ir realiai.Kai kuriems tenka tapti vienetu nuskendusių statistikoje.Nebeprisikels ir nepasakys kitiems žinantiems-žmonės,jūs gi nustokit būti durni.Mat kiekvienas galvoja-anie įlūžo, nes buvo durni.Aš protingas,todėl neįlūšiu...o paaiškėja, kad buvo toks pat durnas ir teko pasimurdyti.
Taip dabar protingi maklinėja ant Covid ledo-kol neįlūžta.Savižudžiai...
Tiesą sakant,net nebežinau,ar reikia savižudžių gailėti-juk,patys pasirinko.Bet ,vistiek,gaila.Galvoji-galėjo gyventi...Deja,paliko negęstantį skausmą artimiesiems,kurie neranda atsakymo į kankinantį klausimą-kodėl, už ką?...O tik todėl,kad galvojo, jog yra protingi.
Matau, kad yra dar aršiau nusiteikusių, kurie rašo- mirė,tai ir gerai.Juk,patys pasirinko.Kuo greičiau jie išmirs,tuo greičiau neliks problemos.Ir vėl pagalvoju-o gal tikrai...

Čia tikrai durnumo viršūnė, nes jei turi antikūnių, dar neseniai net neregistravo skiepams - nes jau esi natūraliai paskiepytas. Bet dabar valdžia vykdo "penkmečio planus" ir jiems įdomus tik skaičius. Šeimos gydytojams surengė varžybas, kuris daugiau paskiepys. Absurdo komedija.

Šiuo metu vienos ligoninės statistika (dirba pažįstama): paskiepytų guli dusyk daugiau, nei neskiepytų. Kadangi paskiepytų ar persirgusių yra panašiai 60%, gaunasi, paskiepyti suserga vienoda tikimybe su neskiepytais. Galima įtarti, kad skiepai, sukurti senoms atmainoms, visiškai neveiksmingi dabar vyraujančioms, kitaip nėra kaip paaiškinti.

Be to, pažįstami po skiepo tikrinosi, dėl įdomumo, nes iki 40% skiepytų nesusidaro imunitetas (priežastys įvairios, greta įgimtos savybės, chemoterapija, po transplantacijų) - skiepas būna neveiksmingas. Tai kurie pasitikrino, jų antikūnių 10 kartų mažiau nei "persirgusių", tik nežinia kada "persirgusių" (pagal apibrėžimą nesant simptomų nėra sergama simptominėmis ligomis, būtent simptomai apsprendžia, kad sergama). Sunku čia kokią išvadą daryti, gal tų persirgusiu bendro pobūdžio imunitetas stipresnis, tuo pačiu nei sirgo, nei jautė. Kaip bebūtų, skirtingais duomenimis iš tarpo užsikrėtusių išties suserga 0,5-4%, tai nėra daugiau, nei kitų užkratų atveju.



Mano draugas, užkietėjęs žvejys, yra įlūžęs dešimtis kartų. Sako, pirmą kartą buvo baisoka, o ir sušalti išlipus rizikavo. Nenusimanote Jūs apie žvejybą...

Mes vaikystėje tyčia lakstydavome ant pavasarinio ledo, įlūždavome, čia pat išlipę nusirengdavome, laužą sukūrę išsidžiovindavome. "Kaip partizanai." Pramoga!

Asmeniškai protarpiais vis dar tyčia "įlūžtu", tiesa, prieš tai nusirengęs - patinka maudytis lediniame vandenyje!

Galiu paprastai pasakyti, daugeliui žmonių statistika antroje vietoje ar dar žemiau. Nesvarbu kokia jų nuomonė, kad ir kokie protingi vaizduotusi, didžiąją dalį laiko bet koks mokslas - tik įrankis patvirtinti jau nusistatytą poziciją, kuri yra grįsta 90-100% jausmais.

Šitokie ginčai labai nurašo ir sureikšmina tam tikrus žmones, nes jie pagrįsti neteisingu suvokimu apie kaip vyksta didžioji dalis mūsų mąstymo ir apskritai kiek ir kada jo vyksta. Pozicijai kuri nėra grįsta faktais įtikinti kitap faktai nepadės. Greičiau žmogų tik sunervins ir privers dar stipriau ginti savo nuomonę, bet ginčytojas tik įsitikins, kad anas durnius, kuriam jau nebepadėsi.
Ir šeip visi tokie "debatai"- tėra ginčai, norai įtikinti kitą, kad jis neteisus. Ir vyksta tada karas, nes visi kariauja už "tiesą". O ne kariauti reikėtų, bet kaip ir apie kritinį mąstymą niekas mūsų nemokina tai ir tiesiog suprasti žmones, jų prigimtį. Ir niekas nesikeis, nes žmonija yra per daug patogiai įsitaisius neišmanyme, o kitiems jis dar ir patogus.

Šuo pakastas giliau nei korona, bet va imk ir išgydik nesveiką visuomenę, kuri pati save nuodija kito nemokėdama.

Esmė ne statistikoje, bet teisingame jos interpretavime, arba, kitaip šnekant, nereikėtų statistikos naudoti siekiant iškraipyti esamą padėtį. Čia ne apie kažką konkretaus, bet apie visumą - kone visad žiniasklaidoje skelbiamos "išvados, remiantis statistika" yra neteisingas statistikos interpretavimas, sau norima linkme. Ypatingai dažnai sukeičiama vietomis pasekmė su priežastimi. Be to, "visuotinei" statistikai paskelbti labai dažnai atrenkami tendencingi įvykiai ribotoje aplinkoje ir teigiama, kad tai galios visur, nors visiškai aišku, kad taip nėra, tą žino ir patys skleidėjai.

Žodžiu, kas nebaigęs matematikos statistikos (ar univere "vos" prašoko egzamine), verčiau statistika išvis nesiremtų ))

gali, lytiniu santykiu metu