Ar bijote mirti?

Ar bijote mirti?

negalvoji apie tai, ir nekyla tokie klausimai

na, šiaip nereikia net daryti kažką blogo kad patektum į pragarą tad žmogus paprasčiausiai gyvendamas jau gali patekt ten ir nieko nepadarysi.. čia daugiau priklauso kaip tau gyvenime pasiseks.. jeigu gyvenimas vis šviesėja, daraisi kasdien vis laimingesnė ir laimingesnė, ir darosi vis lengviau ir įdomiau gyventi, tai reiškiasi eisi į rojų, taip kad net neverta pergyventi. be to vaikai iki 14 metų ir tuo labiau mergaitės pagrinde apsaugoti nuo to dalyko ir jeigu net jei jie ir mirtų, tai į pragarą praktiškai patekti neįmanoma, faktiškai jie patenka iškart į rojų. o į pragarą dažniausiai patenka benamiai ir savižudžiai. visi kiti arba vėl gimsta Žemėje, arba eina į rojų

Panaši tėma yra , o kodėl turėčiau bijot mirt, tai neišvengiama na nebent pažeistum laiką . Ir patektum kur laikas neegzistuoja

nenoriu mirti..

Ne!
Net jei ir susirgciau kokio vezio paskutine stadija 0 reakcijos butu, gal net apsidziaugciau

visi mirsime norime ar nenorime

Tai yra virsytum sviesos greiti...

:D :D :D prie ko cia benamiai ir gejai? :D na gejai dar atleistina,bet benamiai prie ko? :D jiem zemei nenuskilo-tai dar ir po mirties pragaran? :D

ai, svarbu ilgai nesikankint, kiti mėnesių mėnesiais skausmuose kankinasi, net morfijus nepadeda..

nebijau, nes labai gerai zinau, kad as nemirsiu, mirsta tik mano kunas, mirties skausmas laikinas, kaip ir kuno egzistavimo laikas

Meh... Numirsiu tai numirsiu, tik svarbu man numirt naturalia mirtim.

Mirti nebijau, nes tikiu pomirtiniu gyvenimu.

Ne. Nebent bijau to skausmo, kuris gali būt prieš mirtį. Todėl noriu mirt neskausmingai :D

Tikint i Dieva, mirtis nebaisi. Kristus iveike mirti karta ir visiem laikam.

Perliuk, cia tu?

Abejoju

"Iš dulkės atsiradai ir į dulkę pavirsi". Nori nenori, bet anksčiau ar vėliau mūsų vieta bus dulkių siurblyje

na pažiūrėk kiek benamių miršta kur nors šiukšlynuose, patvoriuose arba kaip tą benamę kur Vilniuje išprievartavo, kankino ir poto iškepė ant laužo, ir už tai tris kaltinamuosius marozus paleido į laisvę, mat jie kalėjime "nepasitaisys" taigi viskas priklauso nuo sąmonės būsenos, kokios tu išeini anapilin.. jeigu tavo gyvenimas šviesėja, kasdien tau gyventi darosi vis lengviau ir paprasčiau, gyvenimas teikia vis daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo, vadinasi žmogus kloja sau pamatus į rojų
o jeigu gyvenimas eina vis blogyn ir blogyn, visi aplink atrodo blogi ir negeri, jei atrodo kad gyvenimas yra netesingas ar net kyla mintys apie savižudybę - tai jau tiesus kelias į pragarą.

O kam reikia bijoti to, kas neišvengiama? Skirtumas tik tas, kad kai negalvoji tai bent gyveni ramiai. Nereikia apkrauti savęs nereikalingomis mintimis.