žvynelinę turintys žmonės

Ar kada bandėte bendrauti vieni su kitais? Būtent turintys žvynelinę. Ne paslaptis, kad tokie žmonės dažnai lieka nesuprasti kitų žmonių. Dažnai būna užsidarę ir nelinkę bendrauti. Žvyneline sergantys kartu galėtų drąsiai bendrauti apie viską, nebijant savęs parodyti.

Nežinau,kas galėtų nesuprasti,kad žmogus kenčia nuo nemalonios ligos.Paprasčiausiai,gal jie patys galvoja,kad kitiems tai kažkas dėl ko nenori bendrauti.Todėl užsidaro,atsiriboja.O kad jie galėtų susiburti,ir tai jiems išeitų į naudą-tas tiesa.

Žvynelinės yra daug rūšių. Retaisatvejais ant veido. Tokiu atveju dauguma atstumia. Suprasti, kai pats neturi, gal nėra paprasta.

Turbūt,nėra žmonių,kurie būtų visai sveiki.Tik vienų atvejai matomi iš karto,kitų nesimato-todėl nesuprasti kažkokią ligą turinčio žmogaus vargu ar galima.
Man neteko matyti savo akimis žvynelinės,tik,kiek per televizorių,ar nuotraukose.Bent jau man neatrodė taip nemalonu,kad nenorėčiau bendrauti.O jei dar galima paslėpti po rūbais,tai ir visai neblogai.
Žinoma,tai kad kiti nemato,menkas džiaugsmas,nes žinojimo kad ją turi iš atminties neištrinsi,o kiekvienas nori būti ir sveikas ir gražus.
Psichologiškai tai sunku,todėl jungtis ir vieniems kitus palaikyti geras pasiūlymas.

Žmonės, kurie nežino apie žvynelinę ar tiesiog neįsivaizduoja kaip tai atrodo, gali privengti, manydami, kad tai kažkas užkrečiamo, arba kad tai žmogaus apsileidimas. Kai pirmąsyk pamačiau armijoje, vienam kareivukui buvo stipriai apsėstos ausys, lyg "nupuvusios", nieko nesupratau. O vėliau buvo pažįstamų, tai tiek įpratau, kad jau neatkreipia dėmesio.
Kiek yra sakę, dabar gan efektyviai gydo, nors ir laikinai, kažkokioj ten gydykloj pabuvus savaites, po to pusmetį oda graži, tiek, kad ne visi gali sau leisti tiek laiko ir gal pinigų tam skirti.

Reikia mitybą labai prižiūrėti ir esu beveik įsitikinus, kad tai išgydoma.

Jeigu jums pavyks išgydyti, tada parašykite programą; užsidirbsite didelius pinigus. Kad ir kaip gaila, ligą galima tik užmigdyti įdealiomis salygomis arba biologiniais vaistais, kurių dauguma neįperka arba negauna. Lietuvoje tik 1 procentui kompensuoja.

O kaip atstatysi įgimtus ir įgytus MAS (medžiagų apykaitos sutrikimus)? Pertvarkyti "pakrypusį" genomą taip, kaip norėtųsi, mokslas dar nelabai sugeba, daug ko nežino ir medicina. Pavieniai (ir labai abejotini) sėkmės atvejai dar nesuteikia stabilaus ir su gera prognoze išgydymo algoritmo.

Žinau kelis atvejus. Vienas jų, pirmąsyk pasireiškė apie 30-ies metų. Kitas, mityba, ypač cukraus nevalgymu ir šiaip tvarkingu gyvenimu kone visai išnaikino, jau nemažai metų. Saulės nemėgsta, tai ne ji padėjo.

Visiems labai skirtingai. Vieniems saulė labai padeda (ne tos vietos apšvietimas, bet gaunamas vitaminas D su saule), kitiems saulė labiau uždegimus sukelia (mažumai). Kaip sakiau užmigdyti, tikrai, įmanoma įdealiomis sąlygomis. Bet mes negyvename įdealiame pasaulyje ir nesimaitiname sveiku maistu. Tik pasiturintis žmogus galėtų sau leisti valgyti patį geriausią maistą (daug jūros gėrybių, lašišas, natūralią paukštieną. daržoves auginamas be pesticidų).

Tai būtų gražu, jeigu tas tiekiamas maistas iš tikrųjų būtų toks geras. Žinau atvejį, kai prestižiniame Vilniaus restorane kompanija po jūros gėrybių degustacijos kitą dieną visi lėkė pas gydytojus su problemomis.

Lašišos būtų gerai, jeigu kas užtikrintų, kad sužvejotos švarioje jūroje, o ne iš prastųjų Norgės žuvų fermų. Tas pats su mėsa ir daržovėmis (nepasitaikė matyti nė vieno ūkininko, kuris būtų gyręsis, kad savo produkciją auginęs ant antibiotikų, hormonų ir visokios chemijos).

Kašrutas (kosher) sugalvotas ne šiaip sau...

Jei norėti žuvų, užaugusių laisvėje, tai logiška būtų norėti kiaulių, užaugusių laisvėje, pieno, primelžto iš laukinių karvių, duona iš laukinių javų ir taip toliau.

Košerinė (išvertus "tinkama") mėsa - tai nukankintų gyvulių mėsa, jei ką. Kuo jau ji tampa geresne, kad gyvulys ne staiga nužudomas, bet truputį papjaunamas ir laukiama kol nustips nukraujavęs?

Siūlau sumažinti gazą, nes galiu iš viso nieko nesakyti. Sudaryti programą? Ta formulė seniai atrasta, reikia pačiam labai daug domėtis šia tema, taip pat stebėti savo savijautas, o ne kandžiotis pašokant į orą vos tik išgirsti vieną žodį šia tema.

Žvynelinės pati neturiu, bet tai nieko nereiškia.

Sakai, kad ligą galima užmigdyti, vadinasi, jei liga pasiduoda valdymui, tuomet žmogus gali daug nuveikti ir pats. Jei liga pasiduoda valdymui, tai yra didelis laimėjimas, nes būna įvairių periodų. Nesu prieš medikamentinį gydymą, bet taip pat esu tos nuomonės, kad žmogus gali labai daug sau padėti. Reikia labai daug savidisciplinos ir nusiteikti, kad rezultatai nebus greiti. Reikia kiekvienam mitybos planą individualiai atsirinkti, plius,odos priežiūros rutiną reikia atsirinkti.

Žvynelinė-autoimuninė liga. Sakyčiau, kad ji yra labiau įgyta nei įgimta liga.

Blussa, anksčiau prieš 20-30 metų Lietuvoj alergologai ir imunologai kaip specialistai nebuvo populiarūs pacientų tarpe, ko negalėtumei pasakyti apie šiandieninę situaciją. Anksčiau nebuvo net tokios specializacijos. Jų poreikis išaugęs ženkliai labiau. Pasakyk pats kodėl?

Uždegimas atsiranda tada, kai tos saulės yra per daug, nes nudeginamas išplonėjęs odos sluoksnis. 15-20 min. niekam nekenkia.

Nereikia galvoti apie kažkokią kosmosinę mitybą, kuo paprastesnis maistas ir kuo mažiau jis apdirbtas, tuo jis tinkamesnis. Netiesa, kad tokia mityba brangi, tik reikia niekuo nepasitikėti ir pačiam maistą gaminti.

Man žinomu atveju, atsisakius kai kurių produktų, žvynelinė labai sumenko, iki nereikšmingos. Nebuvo labai išplitusi, bet vis tik. Žinau kitą atvejį, kai nieko nepaisant, valgant bet ką, rūkant, išgeriant, smarkiai išplito su metais. Bet ir ją Vilniuje per 2-3 savaites nepigių procedūrų (nepamenu konkrečiai nei ką, nei kur) buvo kone sunaikinę pusmečiui.

Vargu ar yra švarių jūrų.

Pataisysiu jus. Žvynelinė žinoma iš senųjų laikų, kai dar jūros ir maistas buvo visiškai švarios. O žmonės daugiausiai gyveno šiltuose ir saulėtuose kraštuose. Žvyneline sergančius žudydavo, nes buvo manoma, kad jie serga raupais. Jie buvo atstumtieji. Dalis žmonių ja serga nuo gimimo, nes gauna genus iš tėvų. Tada ji laikoma įgimta genetiškai gauta ( tokiu atveju sergama daug sunkiau ). Įgyta laikoma, kai šeimoje nėra sergančių ir susergama suaugusio amžiuje. Nepykit. Bet ir jūs neviską žinot, kaip ir mes visi . Lietuva iki šiol yra atsilikusi žvynelinės gydyme. Vaistai jau senai yra. Bet juos skiria tik 1 procentui žmonių. Priežastis paprasta. Jie brangūs. Jei žvynelinę dauguma suvaldytu maistu, streso vengimu, daktarų niekam nereikėtų.

Man sakė, kad vaistus kompensuoja visiems, taip, jie brangūs, kažkam tai būtų pusė algos. Tik kita pusė, kad tų vaistų nelabai nori, nes jie turi pernelyg stiprių pašalinių poveikių.

Dauguma visiškai nesirūpina savo sveikata, todėl tokia hipotezė klaidinga.

Andriau, negyvenkit senoviniais pasakojimais, o galvokite, kaip tą ligą suvaldyti. Jei ji bus suvaldoma, tai ilguoju periodu gal ir išnyks. Koks Jums skirtumas, ar tai įgyta ar įgimta? Jums nuo to lengviau? Tiesa, XXI amžiuje autoimuninės ligos šluoja kaip turi būti. Anksčiau autoimoninės ligos nebuvo populiarios. Medikamentinis gydymas užtušuoja tam tikrus padarinius, simptonus, bet tai nereiškia, kad jei nebus keičiamas gyvenimo būdas, kad tai reikš pasveikimą. Nieks neneigia gydytojų indelio, bet tai nereiškia, kad ir pats neturi aktyviai domėtis, ką daryti.