Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
dziiigitas,
riteriukarai,
transporteris,
klaipedoje,
??????????,
miško uog,
kaučiukas,
sicnalenes,
deimantine dama,
internet,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Valstybe, kurioje 1770 m. buvo sukonstruotas pirmasis automobilis,
Valstybe, kurioje 1869 metu spalio 1 diena isspausdintas pirmasis pasaulyje pasto zenklas,
Valstybe, kurioje 1954 metais vyko pasaulio futbolo cempionatas,
Valstybe, kurioje 2006 m. vyko pasaulio futbolo cempionatas,
Valstybe, kurioje atsirado literaturos zanras - novele,
Šviesos g., Pašiaušės k., Kelmės r. sav.,
Vilties g., Pašiaušės k., Kelmės r. sav.,
Aunuvos g., Pašilėnų k., Kelmės r. sav.,
Aušros g., Pašilėnų k., Kelmės r. sav.,
Degsnės g., Pašilėnų k., Kelmės r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos. Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų yra visžalės, o ir vasaržalės dažniausiai mėgsta šiltą švelnų klimatą. Dekoratyviniuose želdynuose
pasitaiko maždaug dešimties rūšių fotinijos, bet visos gana retos. Mūsų klimato sąlygomis gerai jaučiasi viena šios genties rūšis – rytinė fotinija (Photinia villosa (Thunb.) DC.). Ji savaime auga Rytų Azijoje – 100–1600 m aukštyje miškuose, kalvose ir kalnų
šlaituose Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Rytinės fotinijos – 3–5 m aukščio ir 1,5–3 m lajos skersmens krūmai su keliais stačiais stiebais arba nedideli medeliai. Jauni ūgliai plaukuoti. Pražangiai išsidėstę standūs elipsiški tamsūs žali lapai smulkiai dantytais
pakraščiais esti 3–8 cm ilgio ir 2–3 cm pločio. Jų viršutinė pusė tamsi žalia, apatinė – pilka su žalsvu atspalviu, plaukuota. Besiskleidžiantys lapai bronziniai, rausvai ar gelsvai žali, o rudenį įgauna oranžinę, raudoną, vyšninę spalvą. Balti, nestipraus kvapo, smulkūs
(apie 8 mm skersmens) žiedai susitelkę į 4–6 cm skersmens gausias, tankias skėtiškas kekes. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Vaisiai – 6–10 mm ilgio uogų pavidalo ryškūs oranžiniai arba šviesūs raudoni pailgi obuolėliai su smulkiomis sėklomis. Prinoksta rugsėjo
pabaigoje ir spalio mėnesį, o nuo šakelių nukrinta tik žiemą, jei anksčiau nenulesa paukščiai.
|
|
|
|
|