EGLĖ PAPRASTOJI (Picea abies)

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) Karst.) – iki 30–50 m aukščio medis. Laja plačiai kūgiška. Pagrindinės šakos yra daugiau ar mažiau horizontalios, nežymiai į viršų pakilusiomis viršūnėmis, ant kamieno išsidėsčiusios menturiškai. Spygliai tamsūs žali, žvilgantys, keturbriauniai, 10–15 mm ilgio ir apie 1 mm skersmens. Kankorėžiai pailgai cilindriški, 10–16 cm ilgio ir 3–4 cm skersmens, šviesūs rudi.
Paprastoji eglė yra vidutiniškai reikli aplinkos sąlygoms. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, šiek tiek drėgnokoje priemolio dirvoje (pH 5–8). Lengvai pakenčia pavėsį, bet jautri užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams.
Ši rūšis dauginama sėklomis. Želdynuose gali būti sodinama pavieniui, grupėmis ir masyvais. Tinka auginti eilėmis, alėjose. Puošniai atrodo vidutinio aukščio ir aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos, tinka užuovėjinėms juostoms.
Šalies dekoratyviniuose želdynuose auginama apie 20 paprastosios eglės dekoratyvinių formų.
 
Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai – keliolikos metrų aukščio medžiai kūgiška laja, kartais – žemaūgiai tankūs medeliai ar krūmai. Dauginamos skiepijimu ir auginiais. Lietuvoje auga gerai, ligos ir kenkėjai didelių rūpesčių paprastai nekelia. Spalvingos eglės, ypač baltoji ir dygioji – šviesamėgiai augalai.
 
Žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 56 – „Spalvingieji spygliuočiai“ rasite aprašymus šias eglės rūšis: baltoji eglė, dygioji eglė, Engelmano eglė.