Solecìzmas [lot. soloecismus < gr. soloikismos, pagal solų (gr. soloi) — sen. atėnų kolonijos, kalbėjusios negryna gr. kalba, pavadinimą], sintaksės klaida, dažn. sintaksės barbarizmas, pvz., „kad pasiekti tikslą" vietoj „norint pasiekti tikslą"; vart. ir kaip
stilistinė priemonė.