Akmuo

Akmuo

Akm|uo, ~ens v. (3 b )
1. kieta uoliena arba atskiras jos gabalas: gatvės ~enimis grįstos. iškalė iš ~ens paminklą. vanduo nuzulino akmenis. tašytas, gludintas a. perskėlė akmenį. sunkus, kietas kaip a. ir a., vietoje bebūdamas, apkerpėja (flk.) .
2. prk. sunkumas, sielvartas: a. guli ant širdies. lyg a. nuo širdies nukrito.
3. sintetinis mineralas (rubinas, ametistas, safyras) laikrodžio ratelio ašiai įstatyti.
4. med. vidaus organuose susidariusios druskos kristalas: pūslės, tulžies akmenys. ^ brangusis a. (brangakmenis).laumės (perkūno) a.(kaukaspenis). ~ens ant ~ens nelikti (būti visiškai sugriautam).akmeniu (akmenį) mesti (į ką) (kaltinti).~ens širdį turėti (būti negailestingam).kertinis a. (svarbiausia dalis, pagrindas)pažaidos a. (kliuvinys)