Aukštas

Aukštas

1 aukšt|as (2)
1. vieta ant lubų, antlubis: lipk ant ~o. ant ~o deda visokius daiktus.
2. butai bei kambariai, esantys viename namo lygyje: gyvena antrame ~e.
3. geol. žemės plutos dalis, kuriai būdingas koks nors sandaros vientisumas: geologinis a. struktūrinis a.
4. geogr. debesų sluoksnis 2 aukšt|as, ~a (3) prš. žemas.
1. turintis didelį mastą į viršų: a. kalnas. a. vyras. jis kiek ~esnis, ~ėlesnis už mane. ~oje žemėje bulvės neprigeria.
2. daug nutolęs į viršų: ~os lubos. ~i debesys.
3. didelis (kiekio, jėgos atžvilgiu): ~osios įtampos elektros srovė. ~a temperatūra.
4. knyg. geras, puikus (apie kokybę): ~os, aukščiausios rūšies prekės.
5. žymus, garbingas: a. svečias. ~os kilmės žmogus.
6. svarbus, viršesnis už kitus: ~oji mokykla.
7. laibas, plonas (apie balsą): dainuoja ~u balsu. ^ aukštesnieji augalai ( bot. augalai,