Kelti

Kelti

Kelti, kelia, kėlė
1. aukštyn, į viršų imti, stumti;
dėti į aukštesnę vietą: maišą k. ant pečių. k. ką nuo žemės. keliamasis kranas.|prk.: statmenį į tiesiąją k.(vesti).
2. gulintį statyti;
raginti stotis;
pačiam stotis;
budinti, žadinti iš miego: kelk vaikus. į klaną puolęs, sausas nekelsi (flk.) .|sngr.: kelkitės nuo stalo. anksti keliasi. metas keltis.|prk.: iš vargo kėlėsi šalis.
3. verti, daryti: k. vartus(atidaryti ar uždaryti).
4. daryti, kad rūgtų, pūstųsi: geros mielės, kelia ragaišį.|sngr.: kažkodėl duona nesikelia.
5. laikyti (sunkumą): ledas jau žmogų kelia. rankos nekelia darbų(nebeįstengia apdirbti).
6. iš vienos vietos į kitą gabenti, statyti: k. ką laiveliu per upę. žodį k. į kitą eilutę. nuėjo karvių k.(perrišti į kitą vietą).|prk.: keliamieji egzaminai.|sngr.: jie keliasi kitur gyventi.
7. daryti, rengti: k. puotą, vaišes, šermenis. k. ma