Pylė

Pylė

Pylė (2) žem. žr. 1 antis pil|ti, ~a, pylė
1. lieti (skystį): p. arbatą, vandenį. ~k pieno į sriubą.|prk.: bitės ~a medų į korį.|sngr.: ~kis kopūstų.
2. mušti, tekėti (apie prakaitą): jį šaltas prakaitas ~a. devintas prakaitas ~a(apie didelį nuovargį, sunkų darbą).
3. berti: javus, bulves ~a į maišus. ~a trąšas į dirvą.
4. mokėti natūra (javais): pyliavą p.
5. kasti (kauburį): kelią p. aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė (flk.) .
6. šnek. smarkiai ką daryti (mušti, šaudyti, lyti ir kt.): ~k arkliui botagu. ~a iš kulkosvaidžių. lietus labai ~a. ~a kaip iš kibiro (smarkiai lyja).orkestras kad pylė(smarkiai griežė).sueina ir ~a kortomis(lošia).gavau pėsčias p. (eiti)namo.|sngr.: kad rėžia, net ugnis ~asi. girtuokliai ėmė ~tis (muštis). pylėj|as, ~a dkt. (1) pylimas (2) žiūrėk: [ 1 antis ]