Teisė

Teisė

Teis|ė (1)
1. teis. žmonių santykių teisingumo sistema: valstybinė, bažnytinė, paprotinė t. baudžiamoji, civilinė t. tarptautinė t. administracinė, ūkinė, darbo, šeimos t. ~ės mokslas. ~ės norma, principai. ~ę studijuoti.
2. teis. teisingumo sampratos nustatoma laisvė, galimybė ką daryti: žmogaus ~ės. piliečių ~ės ir pareigos. turtinė, nuosavybės t. autoriaus t. demokratinės ~ės. balsavimo t. t. į darbą, į mokslą, į poilsį.
3. galimybė veikti: neturi ~ės išeiti.
4. dgs. dokumentas, leidžiantis ką daryti: išlaikyti, gauti vairuotojo ~es teis|ti, ~ia, ~ė nagrinėti bylą teisme: teisėjas ~ia. jį ~ė ir nuteisė kalėti. ~imas (2)