Veja

Veja

Veja (4)
1. jauna žolė.
2. pievelė 1 vyti, veja, vijo
1. versti eiti ar bėgti, ginti, varyti: v. arklius. vyk jį laukan. veja iš namų. siaubo vejamas bėgo.
2. iš paskos bėgant ar važiuojant, stengtis priartėti ar pagauti: v. žvėrį, stirną.|prk.: vasarą darbas darbą veja(daug darbų).bėda bėdą veja(daug bėdų).|sngr.: šuo vejasi kiškį. ~ijimas (2) ~ijimasis (1) 2 vyti, veja, vijo
1. sukti (į kamuolį, ritę ar iš jų): siūlus veja į kamuolį.
2. sukant gaminti (virvę): vakarais pančius vejame.|sngr.: vejuosi botagą.
3. sukti, krauti (lizdą): vanagas lizdą veja medžio viršūnėje. vijėj|as, ~a dkt. (1) vijik|as , ~ė dkt. (2) vijimas (2) vijimasis (1)