Ištraukyti

Ištraukyti

Ištrauk|yti, ~o, ~ė džn. ištraukti 1: i. vinis iš sienos ištrauk|ti, ~ia, ~ė
1. traukiant išimti: i. kardą iš makšties. i. iš lentos vinį. dantį i.|sngr.: išsitraukė iš kišenės nosinę.
2. šnek. gauti, paimti: iš kur jis tą laikrodį ~ė?
3. šnek. sužinoti: i. iš ko paslaptį. iš kur tu ~ei, kad ir aš sergu?
4. šnek. prk. sunkiai gauti: žodžio iš jo neištrauksi(neprakalbinsi).
5. prk. išvykti: jie ~ė namo. paukščiai ~ė į pietus.
6. prk. pareikalauti: kiek tas ištrauks pinigų!
7. šnek. išgerti: jie gerokai ~ė degtinės. ^ šaknį i. ( mat. atlikti veiksmą, atvirkščią kėlimui laipsniu). ~imas (2) žiūrėk: [ ištraukti 1 ]