Kalė

Kalė

Kalė (4)
1. šunų patelė: k. su šuniukais.
2. prk. niek. liežuvininkė, nerimta moteris kalti, kala, kalė
1. kūju mušant varyti, smeigti: kuolą, baslį kala į žemę. vinį k. į sieną.
2. metalą plakti: kalk geležį, kol karšta (flk.) .
3. gaminti plakant, mušant: senovėje pinigus kalte kaldavo.|prk.: eiles k.
4. ploti, aštrinti: dalgį, girnas k.
5. kalenti: gandras su snapu kalė. žiogeliai kalė pievoje.
6. prk. nuolat sakyti, įkalbinėti: tol kalė, kol padarė.
7. prk. mechaniškai mokytis: mokinys pamokas kala.
8. prk. uždirbus dėti, taupyti: kala kapeiką prie kapeikos. kalėj|as, ~a dkt. (1) kalik|as, ~ė dkt. (2) kalimas (2)