Kibyti

Kibyti

Kibyti, kibo, kibė
1. žem. prž. kibti 1: kibius k. į drabužius.
2. žem. lipdyti, klijuoti: k. sienas, popierių kib|ti, kimba, ~o
1. kabintis, segtis, lipti: sakai kimba prie rankų.
2. lipti (apie ligas): liga kimba žmogui (prie žmogaus).
3. griebti, tverti: į plaukus kam k. šuo į koją ~o. žuvis kimba.
4. priekabių ieškoti, įkyriai lįsti, kabinėtis: ko tu kimbi prie manęs? kimba prie merginų.
5. prk. kabintis, mestis, pritapti: šaltis į nagus kimba. jam juokas kimba.
6. prk. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: k. į darbą, į mokslą. kibimas (2) žiūrėk: [ kibti 1 ]