Lenkimas

Lenkimas

Lenkimas (2)
1. -> lenkti (veiksmas).
2. sulenkiama sąnario vieta, lenkmuo lenk|ti, ~ia, ~ė
1. prž. linkti 1: obuoliai ~ė obelų šakas. lenk medį, kol jaunas (flk.) .|prk.: senatvė ~ia pečius.|sngr.: medžiai ~iasi pavėjui.
2. prž. linkti 2: l. lanką.
3. prž. linkti 3: krovinys vežimą ~ia.
4. einant daryti vingį, vengiant susitikti, šalintis: barasi su visais, nė vieno nelenkia(nepraleidžia).saulė kelmo nelenkia( flk. vienodai šviečia).|sngr.: blogų žmonių ~is iš tolo. mėšlo ~is ne dėl baimės - dėl smarvės (flk.) .
5. pasivijus pro šalį eiti, bėgti, važiuoti: bėgdamas jis visus ~ia. važiuotą l. iš kairės pusės.|prk.: jaunesnė vyresnę ~ė (pirmiau ištekėjo).
6. vynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: verpalus l.
7. šnek. gerti: taurelę (burnelę) l. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~imas (2) žiūrėk {lenkti} [ linkti 1 ] [ linkti 2 ] [ linkti 3 ]