Tverti

Tverti

1 tver|ti, tveria, tvėrė
1. imti, griebti: šuo man tvėrė už kojos. ji tvėrė į nagus pagalį. netverk iš rankų, ir taip duosiu.|sngr.: tvėrėsi (už) suolo abiem rankom (is). ~tis darbo.
2. būti patvariam, laikytis: geri drabužiai ilgiau tveria. laimė neilgai tveria.
3. kęsti, rimti: taip skauda dantį, jog negaliu t. negaliu juoku (iš juoko) t. netveria savo kailyje.|sngr.: vaikai be didžiųjų nesitveria (nerimsta).ji nesitvėrė iš džiaugsmo(labai džiaugėsi).piktumu nesitverti. tvėrimas (2) tvėrimasis (1) 2 tverti, tveria, tvėrė
1. tvorą ar šiaip užtvarą daryti: tvorą t. daržą, ganyklą t.
2. rišti: žaizdą t.
3. tvirtinti prie koto: dalgį t.
4. ntk.= kurti 2-3 .|sngr. tvėrėj|as, ~a dkt. (1) tvėrimasis (1) tvėrimas (2) žiūrėk: [ kurti 2 ] [ kurti 3 ]