Užleisti

Užleisti

Užlei|sti, ~džia, ~do
1. atiduoti vietą ar daiktą kitam naudotis: ~sk senutei kėdę atsisėsti. u. kam vietą eilėje.
2. leisti užeiti: u. karves ant dobilų. neužleisk vandens ant daržo.
3. leisti apaugti: tą lauką ~do mišku. neužleisk daržo žolėmis.
4. leisti apnikti: u. smarvę. u. ką blusomis.
5. užpjudyti: kiaules šunimis ~do.
6. duoti perėti: u. vištą ant kiaušinių.
7. nustoti melžti prieš veršiuojantis, užtraukinti: karvę reikia jau u.
8. palikti be priežiūros, apleisti: ~do šulinį, tai nieko iš jo nebėra. žemė ~sta, niekas nebeauga. liga ~sta, sunku pagydyti.
9. duoti priimti (valgį) ar šiaip ką daryti: jam valgyti neužleidžia - tuoj vemia. man širdis neužleidžia žiūrėti į tokią žaizdą. 10. užlieti (skylę, plyšį): statinę (su) sakais ~do. 1
1. nusmaukiant žemyn, uždengti: u. uždangą. langai ~sti užuolaidomis. 1
2. uždėti vir