Vilkti

Vilkti

Vilk|ti, velka, ~o
1. traukti taip, kad šliaužtų: medį, rąstą v. eina, kojas ~damas. eiti sunkiu, velkamu žingsniu.|sngr.: uodega žeme velkasi.
2. sunkiai nešti ar vežti, tempti: v. maišą ant kupros. jungą v. arklys vos velka ratus.
3. pririšus tempti, buksyruoti: velkamasis garlaivis. velkamoji virvė.
4. prk. tęsti, atidėlioti, delsti: tu vis velki tą darbą.|sngr.: visi darbai velkasi.
5. rengti drabužiu: v. vaiką kailinukais.|sngr.: žiemą visi šiltai velkasi. ~is švarką, ir einam namo.
6. prk. dengti, kloti, traukti: dangų velka debesys. man akį velka, imu nebematyti.|sngr.: dangus jau velkasi(dengiasi debesimis). ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~ikas , ~ikė dkt. (2) ~imas (2)