1 vyti, veja, vijo 1. versti eiti ar bėgti, ginti, varyti: v. arklius. vyk jį laukan. veja iš namų. siaubo vejamas bėgo. 2. iš paskos bėgant ar važiuojant, stengtis priartėti ar pagauti: v. žvėrį,
stirną.|prk.: vasarą darbas darbą veja(daug darbų).bėda
bėdą veja(daug bėdų).|sngr.: šuo vejasi kiškį. ~ijimas (2) ~ijimasis (1)