Žemas

Žemas

Žem|as, ~a (4) prš. aukštas.
1. turintis nedidelį mastą nuo apačios į viršų: ~os durys. ž. kambarys, krantas, kalnelis. ~a kakta. ~o ūgio žmogus. man ~a po galva.
2. nesiekiantis įprasto lygio, slėnus: ~i laukai. ž. vanduo. äœia ~os vietos.
3. nedaug nutolęs nuo žemės į viršų: ~i debesys. ž. skridimas.
4. kuris nedidelio kiekio, jėgos ir pan.: ~a temperatūra. ~esnė rūšis. ~os kainos. ž. oro slėgis.
5. prastas, menkas: ~a kilmė.
6. paprastas, mažai išsirutuliojęs: ~esnieji organizmai.
7. nevadovaujantis: ~esnysis personalas.
8. storas (apie balsą): užtraukė ~u balsu.
9. prk. negarbingas: ž. darbas, elgesys. ~i motyvai. meluoti ~a. ^ ~esnieji augalai( bot. augalai, kurie neturi stiebo, lapų ir šaknų, gniužuliniai augalai;
thallophyta). ~ai prv.: lėktuvas ~ai praskrido. ~ai nulenkti galvą. ~yn prv.: lipk ~yn! ~ybė (1) ~umas (2) žiūrėk {aukštas}