Žmogus

Žmogus

Žmog|us (4) , žmonės dgs. (3)
1. gyva, mąstanti visuomeninė būtybė (homo): protingasis ž.(h. sapiens).stačiasis ž.(h. erectus).sumanusis ž. (h. habilis).jis - geros širdies ž. auga nauja žmonių karta. salė pilna žmonių. ką tu, ~au, jam padarysi! ką dabar ž. gali žinoti, kur jis dingo.
2. kas protingas, malonus, geras: aš jį priėmiau kaip žmogų, o jis mat koks! paskolink, būk ž.! iš jo nėra ~aus. yra žmonių, nėra ~aus (flk.) .
3. šnek. sutuoktinis savo žmonai, vyras: ko jis nori iš mano ~aus? nė kaip žmogui pasakyti(apie prastą, nevykusį, juokingą dalyką)