Žmogiškasis kapitalas

Investicijos į žmogiškuosius išteklius siekiant pakelti darbo našumą, tai yra žmogaus išsilavinimas, profesija, praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas.
Žmogiškasis kapitalas yra išlaidos daromos laukiant būsimos naudos todėl sąvoka žmogiškasis kapitalas apibūdinama kaip investicijos į žmogiškuosius resursus.
Kaip ir dėl bet kurių kitų investicijų iškyla klausimas, ar jos yra ekonomiškai tikslingos. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar vėliau gautos pajamos bus pakankamai didesnės už mokymosi išlaidas ir ar bus patenkinami standartiniai investiciniai kriterijai.
Egzistuoja tiesioginė analogija tarp investicijų į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą, tačiau yra ir skirtumų. Žmogiškasis kapitalas negali būti paskolų teikimo garantas, kadangi jis negali būti parduotas. Be to, individas negali paskirstyti arba diversifikuoti savo rizikos, kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas.
Išskyrus nurodytus veiksnius, žmogiškasis ir fizinis kapitalas yra labai panašūs pagal savo prigimtį ir gali nuvertėti.
Žmogiškojo kapitalo koncepcija yra plačiai taikoma pagrindžiant investicijas į vidurinį ir aukštąjį mokslą, į mokymą neatsitraukiant nuo gamybos, taip pat ir į ikimokyklinį ugdymą šeimoje, sveikatos apsaugą bei informacijos apie darbo rinką bedarbiams ir jauniems specialistams paieškas.
Žmogiškojo kapitalo teorija šiuolaikinio ekonomikos mokslo daugelio laimėjimų pagrindas, kuriuo remiantis galima paaiškinanti darbo užmokesčio diferenciaciją pagal amžių ir profesijas, nevienodą bedarbystės paskirstymą pagal kvalifikacijos lygius, profsajungų veiklos reguliavimą, taip pat išteklių paskirstymą švietimui ir profesiniam parengimui.
Žmogiškąjį kapitalą sudaro daugiausia švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos. Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus įgyja, tuo lengviau jis laikosi šiuolaikinės gamybos reikalavimų, kuo geresn? visuomenės narių sveikatos b?klė, tuo daugiau laiko praleidžia produktyviai kiekvienas visuomenės narys per savo darbingą amžių.
Tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sąlygas gerinant, daromas teigiamas poveikis ne vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesnė yra jų socialinė funkcija: mažėja socialinis visuomenės narių susiskaldymas, žmogaus gyvenimas tampa įvairus ir visavertis. Todėl šių dienų visuomenėje investicijos į žmogiškąjį kapitalą labai didelės.