VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, galinti pasiekti 20 m ir dar didesnį aukštį. Per metus stiebai gali paaugti iki 3 m. Prisitvirtina šakotais ūseliais. Dėl tokio nereiklumo penkialapis vynvytis plačiai išplito miestuose, sulaukėjusių lianų yra miškuose. Žiedai – labai smulkūs, neišvaizdūs. Rudenį vynvyčių lapai nusidažo ryškia raudona spalva, sunoksta nevalgomos mėlynai juodos uogos. Vertikaliam želdinimui ypač tinka šio augalo Engelmano varietetas (P. quinquefolia var. engelmannii), turintis truputį smulkesnius lapus ir ūselius su siurbtukais. Tokia liana puikiai prisitvirtina prie labai lygių sienų ir kitų paviršių. Kol kas reta vynvyčio veislė ‘Variegata’ turi baltai išmargintus, labai gražius lapus, auga lėčiau už rūšį. Retai auginami žvilgantysis (P. inserta) ir triskiautis (P. tricuspidata) vynvyčiai.
Priežiūra. Penkialapis vynvytis – labai nereiklus, pakenčia ir saulėkaitą, ir pavėsį, jam nekenkia užterštas miesto gatvių oras ir žiemos šaltis. Tinka sodinti grunte ir apželdinti daugiaaukščių pastatų sienas. Tik auginti vazone sunkoka – auga labai greitai, genėti tenka 2–3 kartus per metus. Jokios ypatingos priežiūros vynvyčiai nereikalauja, tik svarbu, kad vasarą žemė neperdžiūtų. Triskiautis vynvytis šaltomis žiemomis gali apšalti.
Dauginimas. Vynvyčiai plinta sėklomis (taip miškuose paukščiai platina penkialapį vynvytį) ir atlankomis. Veisles geriausia dauginti auginiais.
 
Apie sodo lianas galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.