VIKSVOS (Carex)

Nedaug yra siauralapių augalų, kurie gerai augtų pavėsiuose. Vieni iš jų – viksvos. Nors dauguma viksvų, jeigu netrūksta drėgmės, gerai auga ir saulėje, tačiau beveik visas rūšis galima auginti pusiau pavėsyje, o kai kurios gerai auga net giliame pavėsyje. Viksvų įvairovė gana didelė, nuo 5-10 cm iki 50 cm aukščio ir daugiau. Lapai dažniausiai siauri, žali, nors neretai auginamos įvairios margalapės formos dryžuotais lapais. Dauguma viksvų mėgsta trąšią, vidutinio sunkumo, drėgną dirvą, nors yra rūšių, kaip grėjaus viksva (Carex gray), galinčių augti ir šlapioje vietoje.

Dauguma gėlininkų auginamų viksvų – žemi augalai, tačiau yra ir kelios stambesnės rūšys. C. pendula drėgnoje žemėje užauga iki 90 cm aukščio. Lapai gražiai svyrantys. Tinka auginti vandens baseinų pakrantėse. Žiemai reikia pridengti. Gana dekoratyvios ir kai kurios Lietuvoje natūraliai augančios viksvos, pavyzdžiui, šluotelinė (C. paniculata). Viena iš pačių gražiausių viksvų – C. muskingumensis. Anglai ją vadina palmine viksva (Palm Sedge). Užauga iki 60–70 cm aukščio. Lapai ant stiebo išsidėstę taip, kad primena palmės šakelę. Labai graži jos veislė yra ’Oehme’. Jos lapai – su ryškiais geltonais apvadais. Atspari sausroms. Lietuvoje žiemoja gerai. Geriausiai auga derlingame dirvožemyje. Stiebai kartu su lapais tinka sausoms puokštėms.
Iš stambesnių rūšių reikėtų paminėti Grėjaus viksvą (C. gray). Ji užauga iki 50 cm aukščio. Originalūs vaisiai labai tinka sausoms puokštėms. Geriausiai auga šlapiose vietose, nors, per sausras reguliariai liejant, gerai jaučiasi ir normalaus drėgnumo dirvoje.

Plačiau apie dekoratyviuosius siauralapius žolynus rasite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 20 – „Dekoratyvieji siauralapiai žolynai“.