VAŠKUOLĖ (Hoya)

Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Iš 200 šios genties rūšių, priklausančių klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai, dažnos yra dvi. Storalapė vaškuolė (Hoya carnosa) - iki 6 m aukščio vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Puošnioji vaškuolė (H. bella) daug mažesnė, smulkesniais lapais ir žiedais, svyranti.
Rečiau auginamos didžioji vaškuolė (H. imperialis), H. Linearis ir H. multiflora. Žydi pavasarį, kartais pakartotinai ir vasarą, žiedai nektaringi, kvapnūs. Visų rūšių vaškuolių priežiūra panaši.Priežiūra. Vaškuolės auginamos labai šviesioje, saulėtoje vietoje. Tik vasarą vidurdienio saulė gali būti per karšta. Visus metus tinka įprasta kambario temperatūra. Storalapė vaškuolė žiemoti gali ir vėsiau (15-18 °C). Pavasarį ir vasarą laistomos pradžiūvus žemės paviršiui. Tręšiamos kas 2-3 savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Spalio-vasario mėnesiais nebetręšiamos, laistomos dar mažiau, bet žemės perdžiovinti negalima. Auginamos kaip svyrantys arba vijokliniai augalai. Storalapė vaškuolė ant atramų vyniojasi pati, o puošniąją reikia pririšti. Sausas kambarių oras nekenkia, bet kartais reikia nuplauti po šiltu dušu. Peržydėjus augalams, žiedai nubyra, bet likusių trumpučių žiedynkočių nenukirpti - ant jų formuosis nauji žiedynai. Kasmet reikia patrumpinti per ilgas šakas. Persodinamos kas 2-3 metus į kompostinės žemės su smėliu mišinį.

Storalapė vaškuolė (H. carnosa) – iki 6 m aukščio pasiekiantis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Ypač puošnios margalapės veislės: ‘Variegata’ lapai su geltonomis dėmėmis; į ją panaši ‘Tricolor’, paraustanti saulės spinduliuose; ‘Crispa Variegata’ raukšlėtais lapais su baltais apvadėliais; ‘Krinkle Kurl’ – kompaktiškas augalas svyrančiais stiebais ir labai tankiais raukšlėtais lapais. Kita dažna rūšis – puošnioji vaškuolė (H. bella) – kur kas mažesnė, smulkesniais lapais ir žiedais, svyranti. Storalapė vaškuolė ant atramų vyniojasi pati, o puošniąją reikia pririšti. Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Rečiau auginamos – didžioji vaškuolė (H. imperialis), H. linearis ir H. multiflora. Žydi pavasarį, kartais pakartotinai ir vasarą. Žiedai nektaringi, kvapnūs.
Priežiūra. Visų rūšių vaškuolių priežiūra panaši: auginamos labai šviesioje, saulėtoje vietoje. Tik vasarą vidurdienio saulė gali būti per karšta, todėl balkone joms reikia šviesaus pusšešėlio. Žiemą tinka įprasta kambario temperatūra. Storalapė vaškuolė žiemoti gali ir vėsiau (15–18°C). Pavasarį ir vasarą laistomos pradžiūvus žemės paviršiui. Tręšiamos kas 2–3 savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Spalio – vasario mėnesiais nebetręšiamos, laistomos mažiau, bet žemės perdžiovinti negalima. Sausas kambarių oras nekenkia, bet kartais reikia nuplauti po šiltu dušu. Augalams peržydėjus, žiedai nubyra. Likusių trumpučių žiedynkočių nekirpkite – ant jų formuosis nauji žiedynai. Kasmet reikia patrumpinti per ilgas šakas. Persodinamos kas 2–3 metus į kompostinės žemės su smėliu mišinį.
Dauginimas. Vaškuolės nesunkiai dauginamos auginiais. Subrendusios šakelės sukarpomos 10–15 cm ilgio auginiais. Šie lengvai įsišaknija pamerkti į vandenį arba susmeigti į vazonėlį su drėgnu smėlio ir durpių mišiniu.
Plačiau apie vijoklinius augalus galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.