Tema sukurta: 2015.04.02 18:49
2012.10.02 15:24 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
Valstybinio ekonomikos reguliavimo sistemos dalis. Kartu tai ir valstybinės kontrolės dėl konkurencijos principų ir socialinės apsaugos sistema. Valstybinis kainų reguliavimas – tai vyriausybės turimų teisių ir materialinių galimybių panaudojimas, siekiant stabilizuoti arba pakeisti kainų lygį ir proporcijas. Visos rinkos ekonomikos sistemos yra valstybinio reguliavimo objektas. Plėtojantis rinkos ekonomikai, valstybinio kišimosi kryptys ir formos keičiasi. Pagrindinė tiesioginio valstybės kišimosi į kainodarą priežastis yra didelis reprodukcijos proceso pažeidimas. Įveikti didelius kainų svyravimus nuo vertės ir daugybę disproporcijų neįmanoma be valstybinio įsikišimo. Praktiškai valstybė pradeda reguliuoti kainas atsiradus infliacinėms tendencijoms. Tokias tendencijas sukelia: - prekių deficitas arba jų perteklius, - gamybos kaštų augimas, - mokesčių, muitų, valiutinės, kreditinės, biudžetinės šalies politikos kitimas. Valstybinio kainų reguliavimo tikslai: - sustabdyti infliacinį kainų augimą, - pašalinti konkrečių prekių ir paslaugų kainų disproporcijas, - pasiekti būtinus reprodukcijos santykius, - siekti, kad darbo užmokestis nedidėtų proporcingai kėliant kainas, - teikti valstybės kontroliuojamas subsidijas gamybai, - padėti plėtoti tarptautinius ryšius, - perskirstyti nacionalines pajamas, - spręsti ekonomines ir socialines valstybės problemas. Nors kainos formavimo pagrindas yra rinkos mechanizmas, besiplečianti konkurencija, prekių pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio ryšiai, vis dėlto vyriausybė iš dalies koreguoja kainodaros procesą. Kainas reguliuoti valstybė gali dviem būdais: 1. ekonominiu (reguliuojant rinkoje prekių paklausos ir pasiūlos santykį); 2. administraciniu (tiesiogiai keičiant arba stabilizuojant kainas). Netiesioginiai kainų reguliavimo metodai reiškiasi veikiant ne pačias kainas, o kainodaros veiksnius per mokesčių, finansinę-biudžetinę, kreditinę, valiutinę ir muitų politiką, t. y. tokiomis priemonėmis, kurias keisti yra valstybinių organų kompetencija. Šiuo metu šis reguliavimo būdas yra pagrindinis, nes šitaip nepažeidžiamas rinkos mechanizmas.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
© 2006 – 2024 Forumas "Draugas.lt"  |  Privatumo politika  |  Naudojimosi taisyklės  |  Reklama  |  Kontaktai