Vaiko isivaikinimas?

gal kas zinote ko reika norint isivaikinti vaikeli? ir apskritai ka apie tai manote
?

jei nera kitokiu budu tureti vaika...tai tinkamas ir toks budas, bet reikia lb atsizvelgti i to vaikelio tevu istorija ir t.t kuri laika bandyt su juo praleist...
ziurint kokio amziaus nori isivaikint, jei koki nuo metuku jau tai pradziai globa geriau butu apsiformint ir paziuret kas is to iseis, ar sugebesi ta vaika pamilti ir t.t. galu gale matysi koks tas vaikas...o po to jei jau busi 200% isitikinus kad nori isivaikint tai pirmyn...

reikia is darbovietes pazymos kiek gauni, turi but istekejus, turi buti deklaruota gyvenamoji vieta, ir mazu maziausiai gyvenimo salygos turi but geros, cia bendri dalykai.. o po to jau kiekvienam procesui viskas eina sava tgvarka ir individualiai... sekmes

Pala pala... O tai ka, jei moteris ir vyras gali iprastu budu susilaukti vaiko, tai draudziama isivaikinti? Ar tada isivaikinimas laikomas "netinkamu"?... O tarkim jei as manau, kad zmoniu pasaulyje gerokai per daug ir mano ideologinis isitikinimas, jog reikia isivaikinti - ar tai jau drauziama ar amoralu?...

pirma vikinciausi tik keliu men vaikeli, beto tavo tokia nuomone kad turi zinoti apie tevus ir del vaiko pamilimo tai sori... jei imsiu vaikeli tai as ji iskart mylesiu o ne gal po kiek laiko...

butu idomu suzinoti kas jau turi isivaikines mazyli ispudziu ir viso proceso eiga..

Na,jei savu likimas nedave-tai isivaikinimas sveikintinas dalykas.Tik pirma reikia gerai pagalvoti.Meile iskart-tai tik populistinis sukis!Net susilaukus savojo,meile neateina taip greitai,kaip noretusi...Pirma reikia suprasti save,kam mazasis zmogus tau teikalingas:apsauga nuo vienatves,noras buti visaverciu su tais,kas augina savus vaikus ar tik plykstelejusi meile vaikams,kuri po kiek laiko ''išgaruos''...

vaiaks ne del to kad jaustis visaverciu, o del meiles tai tu neteisi kad ji praeina meile vaikui niekad nepraeina. o jei tik pasigimdzius savo nemyli iskart tai tu jo ir nemylesi niekad, reiskias tau vaikai nerupi.

Tigriuke,meile vaikui neateina sulig jo pirmu riksmu.Viskam reikia laiko,bet tai nereiskia,kad si savoka apima kelis menesius ar metus.O atejusi-nepraeina niekada!As kalbu apie savus vaikus!Manieji jau turi savas seimas,ir man brangus netik jie,bet ir ju antrosios puses.O stai ivaikinimui buciau nesiryzusi....

To Nikodemas: truputeli ne taip interpretavai, arba as pavargus buvau ir parasiau neaiskiai... valio jei tau tarkim gyvenimo salygos leidzia isivaikint vaikeli ir t.t. bet tu pasiziurek kas vyksta Lietuvoj? ar bent kiek domejaisi?
nu zinok sorry...pasidomek genetika... reikia darug drasos, kad isdrystum isivaikint balazino kieno vaika....zodziu cia tarkim butu ne i tema paie paliktus vaikus... reiskia ieskok naujos temos... nebutinai gali neturedamas savo vaiku isivaikint, gali ir savu turet... nors ir 5, bet jei salygos leidzia tureti daugiau vaiku, o tarkim amzius nebeleidzia daugiau gimdyt...taip - isivaikinimas iseitis...
To Tigriuke: zuiki, tau tik 21 metukai...nori kazka mylet - isigyk gyvuneli...as manau anyway esi dar nesubrendus tokiam zingsniui...tu man pasakyk...ka tu dabar galetum duoti tam vaikui?isskyrus meile?
o jeigu tu net nezinai, o vaikeliui augant isryskes kokios nors patologines ligos perduodamos genais?(yra n+k atveju, kai atrodo vaikutis sveikas...praeina kuris laikas ir suserga nei is sio nei is to kokia nors nepagydoma liga) tada ka vaika ismesi i siukslyna ar priduosi i vaiku namus? atsiras jausmas, kad tiesiog tau tas vaikas yra nasta, o tuo labiau jis nemano, tai kodel as savo jaunas dieneles turiu leisti prie lovytes...? tu tokiems dalykams pasiruosusi? ne teoriskai o praktiskai?

Manau, kad Tigriukei tiesiog siuo metu toks apmastymo periodas atejo Siaip vaikinciausi vaika tik tuo atveju, jei negaleciau tureti savu... atvirai sakant, nors ir turiu du savo kleckus, taciau is tikruju bijau tos genetikos. Atrodo, cia ir del savu vaiku pergyveni, kad kokia nors nesamone neislistu, visko juk gyvenime buna... O isivaikinciau, ir jeigu rimtai kazkas atsitiktu, bijau pacios minties - kuri gali ateiti, kad vaikas tai ne mano, nors kad vaiko neatiduosiu - esu isitikinusi 100 proc., nes jeigu jau nuspresciau isivaikinti - tas vaikas taptu mano vaiku visam gyvenimui, su visom bedom, su visom nelaimem ir laimem... tiesiog nenoreciau, kad tokia mintis ateitu i galva apskritai, is tikruju pasijusciau esanti bloga mama...

matai gabrielle jei negaletum pagimdyt savo mastytum kitaip, dabar tu apie tai rimtai net negalvoji. o mano amziu dar nedaug ka sako, ne metuose esme, mes su vyru norim vaiko ir tik tokiu budu galim ji tureti. as nebijau visiskai tos genetokos manau kad nesvarbu koki vaiko tevai genetiniai svarbu auklejimas

per pirmuosius santuokos metus gali ir nesusilaukti leliaus.. bet gydytojai sako, kad tai nera baisus dalykas, tiesiog reikia laiko, veliau viskas susitvarko aisku, jeigu prie to neprisideda koks kaimynas, juokauju.

siaip patikimos informacijos reikia dairytis oficialiuose atitinkamu tarnybu tinklapiose arba paskambinti.

Cia kalbat apie isivaikinima. O kaip gaut globa vaikelio, nes mano draugas turi savo. Zadam susimest kartu gyvent, noriu isipareigot tam vaikeliui. Buvo jau ne karta atvejis, kai man tiesiai pasake, kad as jam ne MAMA nors padedu augint, priziuriu ji... Gali ateity taip but, kad tevui nesant salia tektu man but atsakingai uz ji.


Ir dar. Jei jau esu teisiskai atsakinga uz vaika, ar jo biologine mama (ji mete vaika ir teva) gali uzgincyt mano vaiksmus, nors tai pagal mane vaikui tik geriau butu?

labai dziaugiuosi, kad yra tokiu moteru kaip tigriuke. mes su vyru auginame savo du vaikus ir t. p. galvojame apie isivaikinima. tikrai nesutinku su kitom dviem pasnekovem, jog isivaikinimas geras sprendimas tik tuo atveju, jei negali tureti savo vaiku. nesamone!

gaila negaliu nieko papasakoti ar patarti. dar tik pati emiau rimciau dometis ivaikinimu. galiu tik palaikyti ir palinketi sekmes.

cookie03
labai aciu uz palaikyma, man tai labai svarbu. dabar labai laukiu savo vestuviu po kuriu pagaliau galesiu pradeti tvarkytis dokumentus del vaikucio, mano vyras truputi prisibijo to nes sako kad nezinos kaip elgtis su vaikeliu bet tikiu kad viskas bus gerai

gal but jau pavelavau su patarimais tavo, Tigriuke, klausimu, vis tiek isiterpsiu ir pasidalinsiu tikra patirtimi, nes, kaip suprantu is diskusijoje dalivaujanciuju pasisakymu, -jie nera "asai" sioje srityje. savaime aisku, kad kiekvienos isivaikinusios seimos istorija rutuliuojasi pagal tik jai budinga scenariju, bet pirmiausia turi buti klausimas, "kodel to reikia?" - jeigu tai tik tavo vienos egoistiinis noras patenkinti motinystes instinkta ar iprasminti tavo gyvenima, jautiesi vienisa ar mazai reikalinga vyrui, - iskart atsisakyk ivaikinimo idejos, nes:
1) tu tikiesies is vaiko, kad jis pateisins vienokius ar kitokius tavo lukescius - o kas jei po keliu metu jis taps "nevaldomas"(t.y. begines is namu, su kompanija gers, rukys, vogs, smurtaus net pries tave, paleistuvaus ir pan.), o i tavo maldavimus ir pastabas atsakys "ne tu gimdei, ne tau ir aiskinti, nieks neprase manes pasiimti " ir .t.t. Zinoma, ir su biologiniais vaikais visko pasitaiko, bet tas "biologinis" rysys (kad pati isnesiojai, gimdei ir maitinai savo vaika) yra kaip papildas ir palaiko kritinese situacijose, leidzia atleisti daugiau.
2) tu negali 100% laiduoti, kad tavo kiti seimos nariai bet kuriomis aplinkybemis palaikys tave ir i vaiko "keistumus" reaguos taip kaip tau to norisi. tai atskira tema, su kokiomis aplinkiniu reakcijomis susiduriu.
3) kai jis paaugs, sieks savarankiskumo ir tu jau nebusi jam reikalinga 24h/24h - vienatve ir nereikalingumo jausmas gris.
yra ir kitu punktu, bet cia ne knyga rasau.. yra tik viena priezastis kodel reikia ivaikinti/globoti, tai tik del paties vaiko poreikio augti pinaverteje seimoje, jo teises gauti meile ir rupesti, sauguma ir t.t. is suaugusiuju.
Del tokiu vaiku "genetikos" (as vadinciau tikimybes kartoti biologiniu tevu gyvenima), tai pas mus neimanoma sudaryti statistikos, nes daugelis seimu ivaikinimo fakta del visuomenes nesusitupejimo slepdavo, bet is to, kokius ivaikinimo pavyzdzius pati zinau savo pazystamu ir ju pazistamu tarpe, daugiau atveju, kad, sulauke brendimo krizes, ivaikiai pradeda elgti kaip ju biotevai. ypac, jei jau imi paaugusi vaika (virs 4m), kuris mate ir patyre toki gyvenima, jam sunku istrinti neigiamus ispudzius. Manasis puse metu ne nerode, kad prisimena praeiti, o dabar jo pasokojimuose atsiranda pikti dedes ir visokios popos (kaip atsirado randeliai ant kuno).
jei taves tikrai nebaido ir "juodos" ateities tikimybe, galesiu papasokoti, kokiu situaciju reiketu vengti "biurokratiniame" lygyje, o del vaiko pasirinkimo ir jo emociniu kriziu sprendimo - kiekvienas pereina savo mokykla.

www.ivaikinimas.lt forume gali pasisemti tokiu mamu patirties. pradzioje, pries globa, skaiciau kaip biblija, bet gyvenimas parode, kad mano vaikui tie apibudinimai netinka arba tiek mazai, kad nepasiteisino tas noras, buti viskam pasirengusiai.

labai aciu erija

ar jus tigriuke357 neper daug skubat,nes pasižiūrint į jus amžiu tai gal geriau pasigimdyti savo vaiką,jeigu aišku tai įmanoma,nes nera lengva auginti svetimą vaiką,nes daugumą paliktu vaiku iš asocialiu šeimu ,

as manau,kad pradeti reiktiu nuo to,kad nueisi i ivaikinimo tarnyba...ten tau,susipazinus su tavo konkriecia situacija gales pasakyti ar tu gali isivaikinti vaika ar ne....

ka manau?...manau,kad daugybe zmoniu graziai sneka,bet ne visi pasiryzta....o ir ne visi paryzusieji suvokia tai,ka padare....bet,yrea ir tokiu,kurie verti pagarbos....