Užimtųjų statusas

Ekonomiškai aktyvių gyventojų padėtis, priklausanti nuo užimtumo pobūdžio ir atlyginimo už darbą formos. Tarptautinė užimtųjų statuso kvalifikacija (1986 metais pasiūlyta Jungtinių Tautų statistinės komisijos) skiria tokias užimtųjų grupes: a) darbdavys – asmuo, vadovaujantis savo įmonei arba savarankiškai užsiimantis profesine veikla ar verslu ir samdantis ne mažiau kaip vieną darbuotoją; b) savarankiškas darbuotojas (savininkas) – asmuo, vadovaujantis savo įmonei arba užsiimantis individualia profesine veikla ar verslu ir nesamdantis darbuotojų; c) samdomas darbuotojas – asmuo, dirbantis privačioje valstybinėje įmonėje, įstaigoje ir gaunantis darbo užmokestį arba atlyginimą pinigais ar natūra; kariškiai priskiriami samdomiems darbuotojams; d) neapmokamas šeimos narys – asmuo, dirbantis savo šeimai arba giminėms priklausančioje įmonėje ir negaunantis darbo užmokesčio; e) gamybinio kooperatyvo narys – asmuo (narys), dirbantis kooperatyve; f) asmenys, kurių statusas neapibrėžtas – asmenys, kurių statusas nežinomas arba tiksliai neapibrėžtas, taip pat bedarbiai, pradedantys darbinę veiklą. Tam tikros šalys pagal konkrečius poreikius šias grupes gali klasifikuoti detaliau, pavyzdžiui, galima išskirti užimtus privačiame ir valstybiniame sektoriuje.