Užeiti

Užeiti

Užei|ti, ~na, užėjo
1. einant atsidurti už kokio nors daikto: užėjo už medžių, ir nebemačiau.
2. einant užlipti: u. ant kalno.
3. trumpam užsukti, apsilankyti: užėjo pas mus svečių. ~k į kambarį, į vidų.
4. einant užuolankomis, užstoti: ~k karvę nuo vasarojaus. užėjo jam iš priekio, iš šono. ~k už akių ir pasakyk.
5. užslinkti: saulė užėjo už debesies.
6. atslinkti: ~na lietaus. užėjo debesis, rūkas.
7. užvažiuoti, užplaukti: traukinys užėjo ant kitų bėgių. laivas užėjo ant seklumos.
8. užlįsti, užsimauti: kepurė vos ~na ant galvos.
9. užplūsti: užėjo ant ledo vandens. akys ašaromis užėjo. 10. ateiti (apie laiką): užėjo naktis, žiema. ~na šalčiai. 1
1. kilti, prasidėti: buvo užėję dantis gelti. jam ~na pyktis. kas tau užėjo, kad taip dūksti. 1
2. rasti, aptikti: u. medyje bites. 1
3. užklupti: užėjo obuolius krečiant.