Ursosan 250mg kapsulės N50

Ursosan 250mg kapsulės N50

Vaisto charakteristikos santrauka
1. vaisto prekinis pavadinimas
Ursosan®
2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Vienoje kapsulėje yra:
250 mg ursodeoksicholinės rūgšties.

3. vaisto forma
Baltos, kietos, želatinos kapsulės su baltomis granulėmis.

4. klinikinė informacija
4.1 Terapinės indikacijos

Vaisto grupė: chlesterolinius tulžies akmenis tirpdantis, kepenis veikiantis vaistas.
Cholesterolinių tulžies akmenų tirpinimas ligoniams, kuriuos labai rizikinga operuoti, arba ligoniams po litotripsijos. Gydymas yra sėkmingesnis ligoniams, kurių tulžies pūslė funkcionuoja ir esant nekalkiniams cholesteroliniams akmenims, kurių matmenys neviršija 2 cm.
Pirminė I ir II stadijos biliarinė kepenų cirozė.
Pirminis sklerozuojantis cholangitas.
Įvairios etiologijos hepatitas su cholestaziniu sindromu.
Tulžies (biliarinė) dispepsija.
Tulžies (biliarinis) refliuksinis gastritas ir ezofagitas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo būdas

Tulžies akmenų tirpdymui ir tulžies sutirštėjimo padarinių gydymui rekomenduojama kasdien vartoti po 2- 5 kapsules priklausomai nuo kūno svorio (10 mg/kg/dieną).
Visą dozę reikia išgerti vienu kartu vakare prieš miegą. Kapsules reikia nuryti nekramtytas ir užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu.

Gydymo laikotarpis ir efektyvumas priklauso nuo tulžies akmenų dydžio ir nuo bendradarbiavimo su pacientu svyruoja nuo pusės iki 2 metų. Jeigu per vienerius metus gydymo akmenys nemažėja, toliau testi gydymo nerekomenduojama. Pirmuosius tris gydymo mėnesius būtina kas 4 savaites tikrinti serumo transaminazių kiekį. Jeigu jų kiekis patologiškai padidėja, rekomenduojama laikinai sumažinti Ursosan® dozę. Akmenų tirpinimo stadija turi būti nustatoma echoskopiškai mažiausiai kas 6 mėnesius. Ištirpus akmenims patariama tęsti gydymą dar 3 mėnesius, kad įsitikintumėme, kad akmenų likučiai visiškai pasišalino. Gydant skarndžio gleivinės uždegimą ir virškinimo sutrikimą rekomenduojama dozė yra 1 kapsulė (250 mg) per dieną. Ji išgeriama vakare prieš miegą. Kapsules reikia gerti nesukramtytas, užgeriant pakankamu skysčio kiekiu. Šiuo atveju rekomenduojama gydymo Ursosan® vaistu trukmė- 10- 14 dienų.
Pagal kai kurias indikacijas turėtų pakakti 1 kapsulės (250 mg) vaisto dozės ir trumpesnio gydymo periodo.
Gydytojas individualiai nustatys dozę vaikams nuo 2 metų. Įprasta dazė yra 10- 20 mg/kg per dieną. Didesnės dozės kompenduoja sutrikusią žarnyno funkciją.
Pagal kai kurias indikacijas turėtų pakakti 1 kapsulės (250 mg) vaisto dozės ir trumpesnio gydymo periodo.

4.3 Kontraindikacijos

Ursosan® negalima vartoti vaikams iki 2 metų, esant ūmiam tulžies pūslės ir tulžies takų uždegimui, esant pažengusiai kepenų cirozei, esant žarnų uždegimui, sunkiam inkstų ir kepenų funkcijos pažeidimui ir padidėjusiam jautrumui vaisto komponentams.

4.4 Ypatingieji perspėjimai

Vaisto negalima vartoti esant dažnoms tulžies pūslės kolikoms ir tuo atveju, jei neįmanoma patvirtinti, kad tulžies pūslės funkcija išlikusi.

4.5 Saveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika

Rimtos vaistų tarpusavio sąveikos nėra. Tik cholestiramino tipo antilipideminiai vaistai, kolestipolis ir antacidiniai aliuminio hidroksido sudėtyje turintys vaistai gali sumažinti ursodeoksicholinės rūgšties absorbciją ir tuo susilpninti vaisto poveikį. Vaisto nereikėtų vartoti ligoniams, kurie yra gydomi lipidų kiekį mažinančiais vaistais, kaip klofibratu, bezafibratu, probukoliu. Šie vaistai padidina cholesterolio sekreciją į tulžį ir tuo sumažina gydymo efektyvumą. Geriamieji kontraceptikai, estrogenai ar dieta su mažai skaidulinių medžiagų, o dideliu cholesterolio kiekiu sumažina sėkmingo gydymo tikimybę.

4.6 Nėštumas ir laktacija

Embriotoksinis ursodeoksikolinės rūgšties (UDCR), skirtingai nei chenodeoksicholinės rūgšties, poveikis patvirtintas nebuvo. Eksperimentais su gyvūnais patvirtintas didelių chenodeoksicholinės rūgšties dozių embriotoksinis poveikis.
Gydytojui nutarus, Usrososan® gali būti vartojamas nėštumo metu. Laktacijos laikotarpiu šis vaistas gali būti vartojamas tik būtinais atvejais.

4.7 Dėmesio susilpnėjimas

Nėra.

4.8 Šalutinis poveikis

Lyginant su chenodeoksicholine rūgštimi, ursodeoksicholinės rūgšties (UDCR) šalutiniai poveikiai skiraisi savo dažnumu ir sunkumu. Viduriavimas pasireiškia nedažnai ir dažniausiai praeina spontaniškai.
Retai gali pasireikšti niežulys (ypač gydymo pradžioje). Ursodeoksicholinė rūgštis neturi hepatotoksinio poveikio, net atvirkščiai yra aprašytas jos hepatocitus apsaugantis poveikis.
Transaminazių kiekio padidėjimas nėra reikšmingas.
Cholesterolio kiekis nesikeičia.

4.9 Perdozavimas

Ursodeoksicholinės rūgšties perdozavimo simptomai nėra žinomi.
Jeigu išgeriamas didesnis kiekis kapsulių, tinka skrandžio praplovimas ar simptominis gydymas.

5. farmakologinės savybės
5.1 Farmakodinamika

ATC kodas: A05AA02- vaistas tulžies ir kepenų ligos gydyti.
Savo sudėtyje turintis tulžies rūgščių vaistas.

Ursodeoksicholinė rugštis (UDCR) yra chenodeoksicholinės tūgšties 7 beta epimeras. Tai yra hidrofilinė tulžies tūgštis, natūraliai randama paukščių, žinduolių, o taip pat ir žmogaus tulžyje. Palyginus su kitomis tulžies rūgštimis, ji yra beveik netoksiška. Ji yra vartojama kaip cholesterolinius tulžies akmenis tirpdantis vaistas, o taip pat esant skirtingoms kepenų ligoms, kurių metu būna cholestazė (žr. skirsnį Indikacijos 4.1). Ursodeoksicholinės rugšties poveikio ir tulžies akmenų tirpdymo mechanizmas dar nėra iki galo išaiškintas. Yra žinoma, kad UDCR sumažina tulžies cholesterolio kiekį ir tulžies prisotinimą cholesteroliu. Taip yra, nes sumažinama cholesterolio sekrecija į tulžį. Manoma, kad UDCR sumažina cholesterolio sintezę kepenyse. Taip pat ji gali sumažinti ir cholesterolio absorbciją žarnyne. Pastarieji du mechanizmai žmogui nėra patvirtinti. Galbūt pagrindinis UDCR poveikis yra cholesterolio transportavimo į hepatocito tulžies polių sumažinimas. Autoriai teigia, kad pooperacinio refliuksinio gastrito simptomai yra dažnai susiję su tulžies rūgščių refliuksu į likusią skrandžio dalį. Gydant UDCR refliuksiniame turinyje sumažėja endogeninių tulžies tūgščių dalis ir padidėja UDCR dalis. Be to sumažėja skausmas epigastrinėje srityje, pykinimas ir vėmimas tulžimi, nesikeičiant skrandžio gleivinės būklei. Keliais atvejais buvo stebėtas žymus triacilgricerolių kiekio kraujyje sumažėjimas.
Nepriklausomai nuo cholestazės etiologijos, UDCR pagerina klinikinius ir laboratorinius cholestazės simptomus. Daugumos autorių nuomone UDCR gali atitolinti kepenų pažeidimo komplikacijas sergant pirmine biliarine siroze (PBC) ir suteikia kepenų transplantacijos galimybę kaip galutinį gydymą. Biocheminiai ir fiziologiniai UDCR veikimo mechanizmai yra svarstomi. Ankstesnė nuomonė, kad hidrofilinė UDCR nepakeičia endogeninių toksinių hidrofobinių tulžies rūgščių tulžyje ir todėl jos hepatocitus apsaugantis poveikis nėra plačiai pripažintas.Yra nustatyti iki gydomojo UDCR poveikio, esant cholestazei mechanizmai. Manoma, kad UDCR pasižymi tiesioginiu hepatocitus apsaugomuoju poveikiu, kuris pasireiškia tulžies rūgščių receptorių, esančių ant hepatocitų membranų, blokavimu arba šių membranų stabilizavimu UDCR tiesiogiai įsiterpiant į jų sudėtį.
Tam tikrą reikšmę turi ir teigiamas tulžį varantis UDCR poveikis, kai sustiprėjus tulžies išsiskyrimui suintensyvėja toksinių medžiagų išsiskyrimas iš kepenų. Kitos tulžies varančios medžiagos neturi palankaus poveikio UDCR veikimui. Kai kurie autoriai pabrėžia imunologinį UDCR poveikį, ypač HLA antigenų, esančių tulžies latakų epitelyje ir hepatocituose, kiekio sumažinimą. Taipogi buvo nustatytas IgM kiekį sumažinantis ir antikūnų titrą sumažinantis poveikis sergantiems pirmine biliarine ciroze.
Hauman savo1993 metų straipsnyje (Gastroenterology 104, 6, 1865- 1870) apibendrino kitas tuometines nuomones apie hepatoprotekcinį farmakologinių UDCR dozių poveikį, išreikšdamas jas penkiais teiginiais:
1. Toksinių endogeninių tulžies rūgščių išeikvojimas konkurencinės inhibicijos būdu veikiant jų absorbciją žarnyne.
2. Konkurencinė toksinių endogeninių tulžies tūgščių sekrecijos į tulžį inhibicija.
3. Toksinio tulžies tūgščių poveikio nutraukimas svarbiausiose ląstelių metabolizmo vietose.
4. Tulžį varantis poveikis, dėl kurio kepenų tulžies latakuose yra atskiedžiamos toksinės tulžies tūgštys.
5. Tiesioginis hepatocitų membranas stabilizuojantis poveikis.
Jis taipogi analizavo šių atskirų poveikio mechanizmų svarbą ir jo nuomone pagrindinė tiesioginė UDCR suteikiama hepatocitų apsauga yra fiziko- cheminis poveikis ląstelių membranoms. Remiantis šiuo poveikiu galima suprasti ypatingą UDCR gebą inhibuoti įvairių cholesterolio micelių susidarymą ląstelėse.

5.2 Farmakokinetika

Išgerta ursodeoksicholinė rūgštis yra greitai absorbuojama, ypač tuščiojoje žarnoje ir proksimalinėje klubinės žarnos dalyje, ji biologiškai ardoma vykstant intensyviam metabolizmui kepenyse. Ji yra jungiama su glicinu ir taurinu ir išskiriama per kepenis į tulžį. Didžiausia koncentracija plazmoje susidaro praėjus 30- 60 minučių po išgėrimo. Jeigu vartojant chenodeoksicholinę rūgštį, ji sudaro 70- 90% viso tulžies rūgščių kiekio, tai vartojant ursodeoksicholinę rūgštį, ji sudaro tik apie 50% šio kiekio. Žarnyne UDCR yra dekonjuguojama ir dehidroksilinama iki litocholinės rūgšties. Vykstant enterohepatinei kraujotakai ši rūgštis patenka į kepenis ir čia yra vėl paverčiama į chenodeoksicholinę ir ursodeoksicholinę rūgštį. Analizuojant išdėstytą transformaciją, manoma, kad gydant UDCR yra svarbus litocholinės rūgšties kiekis. Litocholinė rūgštis yra iš dalies absorbuojama ir prijungiama prie sulfato anijono, o toliau ji yra sujungiama (konjuguojama) su glicinu ir taurinu ir išskiriama į tulžį. Šie derivatai yra nedaug absorbuojami žarnyne ir yra išskiriami su išmatomis, kurios yra efektyvus šių toksinių tulžies rūgščių išskyrimo mechanizmas.

5.3 Ikiklinikiniai duomenys apie vaisto vartojimo saugumą

Ūmus toksinis poveikis:
Vidutinės DL 50 vertės žiurkėms yra >5g/kg, pelėms >10g/kg, šunims >10g/kg.

Poūmis toksinis poveikis:
Pirmoje fazėje žiurkės gavo 0,5- 4 g/kg vaisto dozę 5 savaites.
Priklaudomai nuodozės nebuvo stebėta sunkių patologinių nei histopatologinių pokyčių.
Antroje fazėje buvo parenteraliai skiriamos 62.5 mg/kg, 125 mg/kg, 250 mg/kg ir 500 mg/kg vaisto dozės.
Histopatologinė diagnozė (kepenų nekrozė, cholangitas, ląstelių proliferacija, jungiamojo jaudinio skaidulų ir mažų tulžies latakėlių proliferacija, insktų absesas) buvo nustatomas skiriant 125 mg/kg ir didesnes vaisto dozes.

Mutageninis poveikis:
Mutageninis poveikis buvo nustatomas šiais testais: grįžtamosios mutacijos, mikrobranduoliniu tyrimu, chromosomų aberacijos testu, pelių limfomos mutacijos testu.
Vaisto Ursosan® mutageninis poveikis nestebėtas.
Kancerogeninis poveikis:
Dvejų metų trukmės tyrime buvo atlikti testai skiriant 25, 150 ir 1000 mg/kg vaisto dozes per dieną. Skiriant iki 150 mg/kg per dieną vaisto dozes nestebėta jokių auglių išsivystymo dažnio pokyčių.

6. farmacinė informacija
6.1 Pagalbinės medžiagos

Kukurūzų krakmolas
Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas
Bevandenis koloidinis silicio oksidas
Magnio stearatas
Titano dioksidas (E171)
Želatina
Išgrynintas vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikykite vaistą sausoje vietoje 15- 25o C temperatūroje.

6.5 Pakuotė

Lizdiniai lakštai, popierinis pjūklelis, vartojimo instrukcija.
Pakuotės dydis: 50 kapsulių.

6.7 Vartojimo technika

Nėra

7. prekybos teisių savininkas
PRO.MED.CS Praha a.s.
Telčska 1
140 00 Praha 4
Čekijos respublika

8. registravimo liudijimo numeris
02/7835/2
9. pirmo registravimo (registravimo pratęsimo) data
2002-03-13
10. vaisto charakteristikos santraukos peržiūros data
2010-08-11
Šaltinis:VVKT