Ugnis

Ugnis

Ugn|is, ~ies m. (4)
1. įkaitusios šviečiančios dujos, kylančios nuo degančio daikto, liepsna: ugnį kurti, kurstyti, gesinti, įpūsti. dėk puodą ant ~ies, tegu verda. krosnyje u. dega, užgeso. bijoti kaip ~ies(labai). dingo kaip į ugnį. kaip ~yje sudegti(dingti). šokti kaip iš ~ies (smarkiai). arklys kaip u.(karštas, smarkus). mergaitė kaip u. nuraudo. duok man ~ies(užsidegti).
2. gaisras: ugnys aplinkui(per karą). ~imi paleisti namus(sudeginti).
3. mūšis;
šaudymo vieta;
šaudymas: stovėti pirmoje ~yje(pirmose pozicijose). tanki kulkosvaidžių u. paleisti ugnį. nuslopinti priešo ugnį. gauti ~ies krikštą(pirmą kartą dalyvauti mūšyje).
4. žiburys: jau laikas ugnį degti. miesto ugnys.
5. prk. karštis, įkarštis: meilės, keršto u.
6. tarm. egzema;
uždegimas: ant burnos u. pašoko. koją pasidūrė, u. prisimetė. į ugnį pilti alyvos (kurstyti aistras). su ~imi žaisti(lįsti į didelį pav