Turėti

Turėti

Turė|ti, turi, ~jo
1. būti savininku, valdyti: t. namą, pinigų. neturime malkų. kas daugiau turi, tas daugiau nori (flk.) .|prk.: nebeturiu nei kojų, nei rankų(nebevaldau).
2. būti gavusiam, įgijusiam, pasiekusiam: t. daug darbo. t. pelno, naudos. t. viršų, persvarą. t. teisę. t. lemiamą reikšmę. ligonis turi karščio. jis turi trisdešimt metų. turiu kuo pasigirti. neturiu kur dėtis iš skausmo.
3. būti gavusiam iš prigimties ar pagal kūrėjų sumanymą: žmogus turi protą. medžiai turi lapus. t. gerą balsą. jis turi gerą širdį. rūmai turi mozaikų.
4. paėmus laikyti: rankoje obuolį t. ~k gerai, kad neištrūktų. vaiką ant rankų t.
5. išlaikyti, laikytis: ledas dar neturi (lūžta).turi ir turi šaltis(nenustoja šalti).|sngr.: šiemet ant medžių lapai ilgai turisi. vyrai, ~kimės!
6. būti kokiuose santykiuose su kitais asmenimis: jis turi tris sūnus. t. giminių, draugų, priešų. geras rašytojas visado