Traukyti

Traukyti

Trauk|yti, ~o, ~ė
1. džn. traukti 1: siūlus, gijas t.
2. džn. traukti 2: vinis iš sienos t.
3. džn. traukti 3: pradėjo t. varpo virvę.
4. džn. traukti 13: mėšlungis rankas ~o.
5. tampyti, kilnoti: antys ~ė kaklus. jis pečius (pečiais) ~o(stebisi). ~ymas (1) trauk|ti, ~ia, ~ė
1. prž. trūkti 1: ~iau virvę, bet negalėjau pertraukti.
2. imti įkištą, įkaltą ar šiaip tvirtai besilaikantį daiktą: t. kardą iš makšties. t. iš lentos vinį. t. dantį. bilietą t.(laikant egzaminus).|sngr.
3. vilkti, tempti, vežti: t. tinklą. t. ratus. ~iamoji jėga (arkliai, traktoriai).girnas t. (sukti).dalgį t. (pjauti).
4. turėti artinamąją jėgą: magnetas geležį ~ia.
5. artinti (vaizdą): tas žiūronas labai ~ia.
6. pūsti skersvėjui, būti trauksmui: prie lango labai ~ia.
7. siurbti, įkvėpti: siurbliu t. vandenį iš šulinio. dūmą, pypkę, cigarą