Traukti

Traukti

Trauk|ti, ~ia, ~ė
1. prž. trūkti 1: ~iau virvę, bet negalėjau pertraukti.
2. imti įkištą, įkaltą ar šiaip tvirtai besilaikantį daiktą: t. kardą iš makšties. t. iš lentos vinį. t. dantį. bilietą t.(laikant egzaminus).|sngr.
3. vilkti, tempti, vežti: t. tinklą. t. ratus. ~iamoji jėga (arkliai, traktoriai).girnas t. (sukti).dalgį t. (pjauti).
4. turėti artinamąją jėgą: magnetas geležį ~ia.
5. artinti (vaizdą): tas žiūronas labai ~ia.
6. pūsti skersvėjui, būti trauksmui: prie lango labai ~ia.
7. siurbti, įkvėpti: siurbliu t. vandenį iš šulinio. dūmą, pypkę, cigarą t.(rūkyti).|prk.: gysločio lapai karštį ~ia.
8. šnek. gerti svaigalus: ~ė tėvas, ~ia ir sūnus.
9. vilioti, masinti: manęs niekas ten netraukia. savo pavyzdžiu t. kitus. t. publiką, pirkėjus. t. akį, dėmesį. 10. rašyti į sąrašą, daryti dalyviu: į sąrašus ~iami rinkėjai. 1
1. burti į v