tenùtas [it. tenuta < lot. teneo — laikau, valdau], ist.: 1. valdovo dvaro arba dvarų komplekso vienetas, už tam tikrą mokestį atiduotas valdyti laikytojui (tenutoriui); 2. sutartis, pagal kurią duodamas valdyti toks dvaras; 3. dvaro nuomos mokestis.
